Šiandieninėje visuomenėje svarbu ugdyti asmenybę, ne tik besididžiuojančią savo gimtuoju kraštu, bet ir suvokiančią save kaip krašto istorijos žinovą bei puoselėtoją. Kad galėtume didžiuotis dalykais, kurie yra aplink mus, juos pirmiausia reikia pažinti, pamatyti, išgirsti, pajausti, apie juos žinoti.
Uždavus mokiniams klausimą „Kokius žymius savo krašto žmones žinote?“, ne vienas pamini Joną Basanavičių, Vincą Kudirką, Salomėją Nėrį. Tačiau retas kuris žino poetę, kilusią iš Keturvalakių, Nijolę Miliauskaitę-Bložienę. Todėl Vilkaviškio r. Keturvalakių mokykloje-daugiafunkciame centre spalio mėnesį pradėtas vykdyti projektas, skirtas kraštietės poetės atminimui pagerbti.
Pirmoji mokinių pažintis su jau analipin išėjusia poete, jos kūryba prasidėjo režisieriaus Vytauto V. Landsbergio sukurto dokumentinio filmo „Verdenė“ peržiūra. Mokiniai ne tik sužinojo biografinių poetės N. Miliauskaitės-Bložienės faktų, bet ir išgirdo pačios rašytojos skaitomų eilėraščių, pamatė jos artimiausius žmones: vyrą, taip pat rašytoją Vytautą Bložę, tetą, studijų laikų draugę, kurie dalinosi prisiminimais.
Spalio 20 d. į Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro kiemą susirinko gausus būrys Keturvalakių miestelio bendruomenės, mokyklos, Karklinių UDC narių. Čia paskelbta bėgimo „Į tėviškę veda kelias“ pradžia. Tai dar viena projekto, skirto poetės Nijolės Miliauskaitės-Bložienės atminimui pagerbti, veiklų. Šios akcijos tikslas – aplankyti rašytojos gimtinę. Prie starto linijos rikiavosi Keturvalakių seniūnijos seniūnas Gintautas Urbšys, mokyklos mokytojai, kiti darbuotojai, mokiniai, jų tėvai, Karklinių UDC darbuotojai. Bėgimo pradžią paskelbė mokyklos direktorė Violeta Šaukščiuvienė. Visi dalyviai, kas greičiau bėgdami, kas spartesniu žingsniu eidami, skubėjo link poetės tėviškės.
Vadinamoje Paliokynėje dabar įsikūrę nauji šeimininkai. Tai Zenonas ir Rūta Andriušaičiai, kurie labai svetingai į savo kiemą priėmė gausų būrį bėgimo dalyvių. Čia vaišino kvapnia lauko žolelių arbata, naminiu varškės sūriu, sausainiais. Mokiniai galėjo pavaikščioti rašytojos vaikystėje išbraidytomis Rausvės pakrantėmis, pasigrožėti tvyrančia laukų platybe.
„Vieškeliu per kalvas, kur vilnyte vilnija / rugiai, geltoni geltoni, kur saulė/ staiga pamatai – ežeras/ dešinėj,/ dabar netoli jau, ties tuo nežymiu/ kryželiu į kairę, palei upelį,/ mano tėvo/ gimtieji namai...“ – taip apie savo tėviškę rašė poetė N. Miliauskaitė-Bložienė.
Atsiminimais apie rašytojos vaikystę ir jaunystę, skausmus ir džiaugsmus dalinosi jos teta Sofija Litvinskienė. Ji parodė ir sukauptą niekur nerodytų dukterėčios nuotraukų albumą.
Taigi projektas „Į tėviškę veda kelias“, skirtas poetės N. Miliauskaitės-Bložienės atminimui pagerbti, prasidėjo keturvalakiečių bei kitų bendruomenių narių bendradarbiavimu, įsijungimu į bendruomeniškas netradicines veiklas. Džiugu, kad yra neabejingų savo krašto žmonių istorijai, norui pažinti ir žinoti, atminti ir pagerbti.
Parengė Vilkaviškio r. Keturvalakių mokyklos-daigiafunkcio centro vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja Aušra Biskienė ir bibliotekininkė Vilija Urbšienė