1989-iesiems atminti: nuotraukos, iškarpos ir širdžiai brangūs daiktai

Baigiasi DELFI su projekto „Europeana 1989“ organizatoriais rengtas prisiminimų apie 1989-uosius konkursas. Smagu, kad siuntėte nuotraukas, kuriose – ypatingos 1989-ųjų akimirkos ar užfiksuoti daiktai, primenantys jums šiuos svarbius metus. Visos nuotraukos papildys ir Europos skaitmeninės bibliotekos, muziejau ir archyvo „Europeana“ fondus, kurie yra prieinami visur, kur tik yra internetas.

Šiandien publikuosime dar kelių žmonių istorijas. Iš jų ir kitų DELFI publikuotų nuotraukų projekto organizatoriai išrinks tris įdomiausias, kurių siuntėjai dovanų gaus drobinių krepšelių su projekto logotipu ir knygą. Visi kiti bus apdovanoti „Europeana1989“ suvenyrais: ženkliuku ar magnetuku (pasirinktinai).

Alytiškė Regina Pakalnienė konkursui pateikė nuotrauką, kurią nufotografavo pašalinis žmogus.

„Vėliavėlę specialiai Baltijos keliui mano sūnui pasiuvo jo močiutė. Kai su juo stovėjome Baltijos kelyje, mus nufotografavo nepažįstamasis. Vėliau tas žmogus mums davė nuotrauką, aš jam pažadėjau už tai dovanų, bet daugiau jo nebesutikau. Labai jam ačiū už šią puikią nuotrauką, kuri primena vieną iš gražiausių Lietuvos istorijos įvykių“, – apie savo nuotrauką rašė ponia Regina.

Iš Pušaloto miestelio kilusi Agnė atsiuntė savo mamos spausdinimo mašinėlę.

„Siunčiu nuotrauką, kurioje užfiksuota daug ko mačiusi spausdinimo mašinėlė. Mano mama su ja dirbo kaip tik 1989 m. Ši mašinėlė tapo paskutiniuoju sovietiniu mamos darbo įrankiu“, – rašė Agnė.

Raja Bogomolova konkursui pateikė iš laikraščio iškirptą ir kartu su tautine juostele įrėmintą nuotrauką, kurios dešiniajame kampe užfiksuota pati Raja su savo drauge.

„Tautinę juostelę su savimi rankinėje nešiojausi turbūt visus 1989-uosius. Ji man primena šiuos pokyčių kupinus metus. O į rėmelį įdėta nuotrauką – gauta visiškai atsitiktinai. Draugė buvo į laikraštį kažką įsivyniojusi, o atvyniojusi pamatė šią nuotrauką. Žiūrime – mes joje! Tada ir išsisaugojau ją. Baltijos kelias man iki šiol kelia įspūdingus prisiminimus. Mano visa giminė buvo išdraskyta, ištremta į Sibirą, tad nekilo jokių abejonių dėl dalyvavimo Baltijos kelyje. Per visą Panevėžį su drauge ėjome, kol radome kur įsiterptume gyvoje žmonių grandinėje“, - pasakojo ponia Raja.

Ponia Aldona iš Panevėžio atsiuntė paveikslo nuotrauką:

„1989 m.rugpjūčio mėnesį su šeima atostogavome Palangoje. Buvome išsinuomoję kambarį Rąžės gatvėje pas labai puikius jaunus šeimininkus. 1989 m. rugpjūčio 23 d. šeimininkai savo kieme surengė šventišką vakarienę - Baltijos keliui paminėti. Visi tame name gyvenę poilsiautojai ir patys šeimininkai susirinkę prie arbatos draugiškai sustojome, susikibome rankomis ir skandavome „Lietuva“, giedojome „Lietuva brangi“, dainavome lietuvių liaudies dainas. Buvome labai pakylėti, labai džiaugėmės, kad nors taip prisijungiame prie Baltijos kelio. Nesifotografavome - prisiminimai liko širdyje, o tai ypatingai dienai prisiminti Palangos turguje nusipirkau paveikslą, kuris ir šiandien man skleidžia gerą energiją. Vadinu jį Baltijos kelio simboliu“, - rašė ji.

Savo prisiminimu pasidalino ir Aušra iš Panevėžio:

„1989 metus pradėjome švęsdami ilgai laukto nuosavo buto įkurtuves. Dienoraštyje taip ir parašiau: „kokia laimė būti šeimininku savo namų, savo tėvynės“. Taip sutapo - visapusiška laimė. Rūpėjo ir rūpi tėvynė , jos gerovė, todėl be galo džiaugiausi 1988 m. prasidėjusiu Lietuvos atgimimu. Sekiau visus to meto įvykius, branginau viską , kas susiję su tautos laisve, todėl prisiminimų apie 1989 m. daug.Visi jie rodo, kad tauta tuomet jau buvo pabudusi, buvo drąsi ir išdidi“, - rašė Aušra.

Projekto „Europeana 1989“ organizatoriai kviečia nepalikti savo prisiminimų laikui, o juos išsaugoti viso pasaulio dabarties ir ateitiems kartoms. Nuskenuokite ar perfotografuokite savo senas nuotraukas, užrašus ar daiktus, kurie jums primena 1989-uosius ir įkelkite į tinklalapį www.europeana1989.eu. Juk tais meto griuvo Geležinė uždanga, įvyko Baltijos kelias, vyko laisvi rinkimai – vyko pokyčiai, pakeitę visos Europos žemėlapį.