Karantine tikrai sunki padėtis. Esame dirbantys „ant savęs“, todėl su karantino ribojimais visos pajamos „užsirišo“.
Kaip išlaikyti tokią didelę šeimą? Jeigu valstybė nori, kad gimdytume ir augintume jai vaikus, turi sudaryti tam sąlygas. Ką siūlote daryti?
Galėtume kreiptis į socialines įstaigas, bet manau, jeigu parsineštume maisto ar gautume kitokios pagalbos, galime būti įtraukti į riziką. Apskritai, galime būti labiau pastebėti, ko nenorime, nes esame normali šeima.
Teikiama paslaugas, kurių dabar teikti negalime, tai kaip reiktų išgyventi? Pasakykite, prašau.
***
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kokios valstybės pagalbos gali tikėtis daugiavaikė šeima karantino metu.
„Išmoka savarankiškai dirbantiems
Kadangi moteris paminėjo, kad iki karantino ji dirbo savarankiškai, tikėtina, kad jai priklauso 257 eurų išmoka už mėnesį.
Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi darbo santykių ir negauna darbo pajamų, gali pretenduoti į 257 eurų fiksuoto dydžio išmoką už mėnesį. Ši išmoka nebus įtraukta į draudžiamąsias pajamas ir neturės įtakos jokioms kitoms išmokoms bei galės būti gaunama kartu su kitomis socialinio draudimo išmokomos.
Savarankiškai dirbantys asmenys ekstremalios situacijos ir karantino metu taip pat galės nemokėti privalomojo sveikatos draudimo, jis galės būti sumokėtas per dvejus metus nuo ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos.
Fiksuoto dydžio išmoka mokama, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo atitinka šias sąlygas:
· Savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki dienos, kai Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją ir karantiną (vertinamas laikotarpis nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 16 d.).
· Nedirba pagal darbo sutartį, neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, negauna darbo pajamų
· Juridinis asmuo negali turėti likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso. Savarankiškai dirbančiam asmeniui išmoka bus mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį ir sieks 257 eurus.
Jeigu ekstremaliosios situacijos ir karantino terminas trumpesnis nei kalendorinis mėnuo, už tą mėnesį mokamos išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui dydis proporcingai mažinamas. Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas būtų nutraukiamas, kai Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną (užtenka vieno iš šių režimų atšaukimo) arba asmuo nebeatitinka bent vienos iš sąlygų.
Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba. Ji paskiriama per 3 darbo dienas nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. Informaciją, ką daryti norint gauti išmoką, galima rasti čia: https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/savarankiskai-dirbantiems-ka-daryti-norint-gauti-ismoka
Vaiko priežiūra karantino metu
Kai mokyklose ar darželiuose paskelbiamas karantinas ir nėra galimybių užtikrinti mažų vaikų priežiūros, tėvai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Jeigu moters šeimoje yra bent du vaikai, kurie šiuo metu yra ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ar pradinukai, mama ir tėtis gali pretenduoti gauti nedarbingumą vaiko priežiūrai.
Atkreipiame dėmesį, kad ligos išmoką vaikui prižiūrėti, kai paskelbiama ekstremali padėtis ar karantinas, tėvai gali gauti, jeigu turi sukaupę ne trumpesnį nei 3 mėn. ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį nei 6 mėn. stažą per 24 mėnesius.
Asmenys, kurie ne vienus metus vykdo tik savarankišką veiklą (išskyrus veiklą su verslo liudijimu) ir yra mokėję ligos socialinio draudimo įmokas, yra draudžiami ligos socialiniu draudimu ir gaus ligos išmoką, net jei dar nedeklaravo pajamų už praėjusius metus iki šių pajamų deklaravimo termino. Tokiu atveju jiems skiriama minimali ligos išmoka (152,05 eur/ mėn.), o deklaravus pajamas išmoka bus perskaičiuota ir išmokėta ligos išmokos nepriemoka.
Asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą, ligos draudimu nėra draudžiami, todėl neturi teisės gauti ligos išmoką.
Nedarbo išmoka ir užimtumo tarnyba
Moteris taip pat gali kreiptis į Užimtumo tarnybą, kur galės ieškoti naujo darbo. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje asmuo tampa draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų.
Socialinė parama
Netekus pajamų ar joms sumažėjus, šeima turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją dėl socialinė pašalpos skyrimo. Pretenduoti į ją galima tais atvejais, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 125 eurų, neskaičiuojant vaiko pinigų ir 15-35 proc. darbo užmokesčio, priklausomai nuo šeimos sudėties.
Savivaldybės turi teisę savo nuožiūra skirti vienkartines, tikslines, periodines ir sąlygines pašalpas, kompensuoti kitas būsto išlaikymo išlaidas, jeigu šeimos situacija to reikalauja.
Ministerija yra pateikusi savivaldybėms rekomendacijas, kad vienkartinė, tikslinė ir periodinė pašalpos galėtų siekti 257 eurus pirmam asmeniui šeimoje ar vienam gyvenančiam asmeniui, 206 eurus antram asmeniui ir 180 eurų trečiam bei kitam paskesniam šeimos asmeniui – taip parama atitiktų minimalų vartojimo poreikių dydį.
Būsto šildymo išlaidų kompensaciją savivaldybė skiria, kai išlaidos šildymui viršija 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio, karšto ir šalto vandens kompensacija priklauso, kai išlaidos vandeniui viršija 5 ir 2 proc. pajamų.
Primename, kad nuo 2020 m. kiekvienam gausios šeimos vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, yra mokama 100 eurų vaiko pinigai kartu su papildoma išmoka“, – nurodė ministerijos atstovai.