Abiturientė įsiuto dėl egzamino užduoties: daug kam tai kainuos maksimalų įvertinimą

Ko gero, kad abiturientų verkšlenimai dėl per sunkių (o gal per lengvų?) egzaminų jau seniai nusibodo. Bet palūkėkite, egzaminų sesija jau visai baigiasi. Tačiau pastabų NEC turime ir dėl chemijos egzamino.

Prisikabinti dėl „formuluočių“ galima daug kur, bet labiausiai kliūva penkių taškų (net penkių) vertės uždavinys (4.6 užduotį jau rasite NEC puslapyje), kurio sąlyga yra nekorektiška. Chemijoje nenusimanančiam žmogui tai, ko gero, nieko nesako. Bet pabandykime visi suprasti, kas gi čia negerai.

Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į stebuklingą sąlygos sakinį – dujų tūriai išmatuoti normaliomis sąlygomis. Tikriausiai nėra žmogaus, kuris nesuvoktų, kad normaliomis sąlygomis vanduo – skystos agregatinės būsenos, o ne dujinis, tuo jis ir ypatingas.

Uždavinys nėra labai sunkus – tokie uždaviniai vadinami tūrio pokyčio uždaviniais. Tačiau sudarinėtojų klaida yra tai, kad jie vandenį skaičiavo kaip dujinę medžiagą ir klydo. Pagal reakcijos lygtį įvyksta netgi tūrio sumažėjimas (juk vanduo skystis), o ne padidėjimas, todėl uždavinys netenka prasmės, negalime skaičiuoti, jei pagal sąlygą padidėjo tūris, o pagal lygtį sumažėjo. Kryžkelė. Neįmanoma skaičiuoti.

Šioje sąlygoje trūktų konkretumo arba netgi atskiro nurodymo, jog sakykim, manykim, galvokim, naudokim, kad vanduo n.s yra dujinis. Tegul nesupyksta sudarinėtojai, bet net mano aštuonmetis brolis žino, kad vanduo dujiniu tampa prie šimto laipsnių temperatūros, o ne n.s, ko gero, jei taip būtų, išnyktume, o gal net nebūtume atsiradę. Ir jei jau kalbam apie tokį uždavinį praktikoje, tai įdomu, kaipgi, mieli sudarinėtojai, surinkote tas normaliom sąlygom vandens „dujas“ ir dar išmatavote pokytį – 10 proc.?

Beje, noriu paminėti, kad sudarinėtojai čia labai skaudžiai nudegė, nes 2006 m. (ketvirta užduotis) egzamine jie kaip tik mėgino „prigauti“ mokinius, kurie neapsižiūrėjo ir vandenį skaičiavo kaip dujas, nors turėjo naudoti kaip skystį. Akivaizdu, kad vertintojų ausų tai nepasieks, mokytoja ne kartą minėjo, kad niekam nesvarbu, kad sudarinėtojai klydo. Kaip trafaretą viską taiso ir retai paklauso protingų minčių. Galbūt tai gali spauda? Gal prisibelsime iki sudarinėtojų ir pagaliau egzamine nebus nekorektiškų sąlygų, dviprasmiškų dalykų? Primenu – uždavinys vertas NET penkių taškų. Šiuo atveju daug kam tai kainuoja maksimalų įvertinimą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Užduotį, kuria aukščiau pasiskundė abiturientė, sutiko pakomentuosi Vilniaus licėjaus chemijos mokytoja Virginija Barbaravičiūtė. Pasak jos, egzamine pateiktas uždavinys yra tinkamas aukštesniųjų gebėjimų mokiniams:

„Normaliosiomis sąlygomis (0 °C temperatūroje ir 1 atmosferos slėgyje) vanduo yra visų trijų agregatinių būsenų – kietosios, skystosios ir dujinės. Akivaizdu, kad 4 klausimo 6 uždavinyje duota amoniako degimo reakcija (II reakcija) vyksta aukštoje temperatūroje, nes ir reagentai, ir produktai yra dujinės būsenos.

Pagal Pagrindinio ugdymo bendrąją programą, Vidurinio ugdymo bendrąją programą ir Chemijos valstybinio brandos egzamino programą mokiniai turi mokėti spręsdami uždavinius taikyti dujų molinį tūrį. Uždavinio sąlygos formuluotėje būtų galima nurodyti reakcijos temperatūrą ir slėgį, bet tada reikėtų taikyti idealiųjų dujų lygtį, tačiau tokia lygtis nėra įtraukta į minėtas programas. Todėl mokykloje tokio tipo uždaviniai sprendžiami supaprastintai – naudojant dujų molinį tūrį ir normaliąsias sąlygas, kaip ir pateikiama egzamino užduotyje.

Uždavinys yra sudėtingas, bet taikant supaprastinimus dėl dujų molinio tūrio jis yra tinkamas aukštesniųjų gebėjimų mokiniams.“