Neseniai pasikeitusi įskaitų laikymo tvarka, mano nuomone, labai palengvino visą egzaminą. Ankščiau įskaitos dieną atėjus 20 minučių prieš kalbėjimo laiką reikėdavo išsitraukti potemę, ir pasirašius kalbą turėti lapelį įskaitoje. O dabar dvyliktokai gali beveik du mėnesius ruoštis, bet į įskaitą tenka eiti be jokio lapelio, kur galima turėti užsirašius mintis.
Lietuvių kalbos egzaminui galima rinktis iš trijų temų – kalba, kultūra, literatūra, kurios kiekviena turi po 15 potemių. Visi pasistengę gali rasti sau kažką artimo. Asmeniškai aš vadovavausi nuostata, jog nebūtina rinktis pačią lengviausią temą, nes greičiausiai bus daugybė kitų moksleivių,kurie pasirinks ir nustebinti vertintoją originalumu bei pasakyti kažką nauja bus labai sunku. Todėl pasirinkau literatūros 12-tą potemę.
Beveik mėnesį užtruko medžiagos rinkimas, kalbos plano susidarymas, rašymas, mokytojo tikrinimas (mokytoja juk per naktį neištaiso visko, be manęs klasėje dar 26 žmonės),o jei kalbą tenka taisyti ne vieną ir ne du kartus, tai užtrunka dar ilgiau. Priklausomai nuo savo kalbėjimo sugebėjimų, rekomenduojama pasirašyti tekstą, kuriame būtų maždaug 500-700 žodžių. Na, o paskui – laikas mokytis savąjį aukso grūdą.
Paprastai įskaitoje dalyvauja du mokytojai – abituriento lietuvių kalbos mokytojas bei kitas mokytojas, kuris vertina.
Įskaitos dienai atėjus svarbu nesumaišyti savo laiko. Tai padaryti nėra sunku, nes asmeniui skirtas laikas tėra 10 minučių. Nuo 5-7 minučių turi trukti monologas, o paskui – dialogas su klausiusiu mokytoju.
Maksimali taškų suma, kurią galima gauti už lietuvių kalbos įskaitą žodžiu - 20. Neslėpsiu, aš gavau 18 iš 20 ir esu patenkinta.
Pradėjus žengti abitūros egzaminų keliu – tikslas nebeatrodo labai baisus.