Kartais išvystame antraštes, tarkim, „Žurnalistai policijos pagalbos nesulaukė“, „Policijos atsainumo kaina - trys kūnai“, „Nutrauktas tyrimas dėl policininkų, kurie neatvyko į tragiškai pasibaigusį iškvietimą“ ir tai tik keletas antraščių iš žiniasklaidos ir policijos gyvenimo.
Pasakysiu tikrą faktą, kuris nutiko per Žolines Širvintų rajone. Pats dirbu greitojoje medicinos pagalboje (GMP), nuvykome pas ligonį, kuris pjaustėsi venas. Atvykus ligonis buvo susižalojęs, neblaivus, labai agresyvus, kėlė pavojų sau, medikams ir aplinkiniams, nesileido normaliai apžiūrimas, nekalbant apie hospitalizaciją, todėl buvo iškviesta policija, kad agresyvus pilietis puola GMP, nesiduoda apžiūrimas.
Nukentėjusysis dėl saugumo, kad nesužeistų kitų,buvo paliktas, nes jo būklė nebuvo kritinė. Pasitraukus nuošaliau laukta policijos, po pusės valandos jos nebuvo, po valandos – irgi ne, ji atvyko tik praėjus 1,5 val.
Per pusantros valandos ligonis galėjo ir sužeisti namiškius, medikus, ir jei būtų sunkesnis sužalojimas - pats mirti, ar į anapilį pasiųsti kitus. Taip, suprantama, visame rajone - vienas patrulis. Bet ar tai normalu? Kaip policija periferijoje yra sumažinta iki minimumo? Nenuostabu, kad policija vyko 1,5 valandos, juk visame rajone - tik vienas ekipažas.
Policija traktuoja, kad jų kvietimai skirstomi į kategorijas „A, B,C“. Sutinku, turi būti skirstoma kaip ir visame pasaulyje. A kategorijos pranešimas apie įvykį – pranešimas apie labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, apie gresiantį pavojų nukentėjusiojo gyvybei, sveikatai ar didelės vertės turtui. Esant tokios kategorijos pranešimui ir atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, kai reikalingas operatyvus reagavimas, policijos patrulis į įvykio vietą siunčiamas nedelsiant (siekiama, kad į įvykio vietą pareigūnas nuvyktų per 12 min.).
B kategorijos pranešimui priskiriami pranešimai apie sunkaus, apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymą (esant sunkiai nukentėjusiojo būklei, iškilus pavojui jo gyvybei, sveikatai, stingant informacijos apie nukentėjusiojo būklę; yra pavojus dėl neteisėto turto pasisavinimo arba jo sunaikinimo; teisės pažeidėją sulaikė asmuo, neturintis policijos įgaliojimų).
Jei yra duomenų, kad pranešimas apie įvykį priskiriamas B kategorijai ir, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, reikalingas operatyvus reagavimas, į įvykio vietą siunčiamas arčiausiai įvykio vietos esantis laisvas policijos patrulis. Siekiama, kad policijos pajėgos atvyktų ne vėliau kaip per 20 min. Gavus kelis pranešimus apie įvykius, priskirtiniems A ir (ar) B kategorijoms, pirmiausia reaguojama į A kategorijos pranešimą apie įvykį.
C kategorijos pranešimas apie įvykį – tai pranešimas apie apysunkio, nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą, kai asmens, kuriam reikalinga policijos pagalba, būklė nėra sunki, nukentėjusiojo gyvybei arba jo didelės vertės turtui negresia pavojus. Jei pranešimo apie įvykį, priskiriamam C kategorijai, tyrimui nėra būtinas operatyvus reagavimas, įvykio vietos apžiūros fiksavimas, pranešėjui telefonu siūloma atvykti į Vilniaus aps. VPK struktūrinį padalinį, prižiūrintį įvykio teritoriją, arba į bet kurį kitą artimiausią policijos įstaigos struktūrinį padalinį. Pranešėjui atsisakius atvykti, į įvykio vietą išsiunčiama operatyvinė grupė.
Kai pagalbos šaukiasi GMP, ar kitas žmogus, kuriam reikia pagalbos ir jo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, o policija atvyksta po 40 min. ar keliu valandų, nusikaltėlio net pėdos gali būti atvėsusios ir jau policijos pagalbos gali nebereikėti. Kodėl policija negali pasiųsti į skubius kvietimus kito rajono patrulių, kad būtų užtikrintas piliečių saugumas?
Man darosi graudu, kai Generalinis komisaras, Vidaus reikalų ministrai verkia, kad policija neturi finansavimo, trūksta pareigūnų. Bet ar iš tikro tų pinigų taip ir neturime, ar jie švaistomi ne pagal paskirtį, o gal nuplaukia kam į kišenę? Nereikia toli žiūrėti. Pasakysiu kelis pavyzdžius, kaip mano manymu atsirado pinigų ir pareigūnų, nors jų nėra.
Vienas pavyzdys - tai nesenai nuskambėjusios ir įvykusios seksualinių mažumų eitynės, kai joms buvo skirta 400 pareigūnų ir išleista šimtai tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų. Kitas atvejis - garsusis Garliavos šturmas, kai ketvirtis tūkstančio pareigūnų šturmavo ir paėmė mergaitę iš N. Venckienės. Ar tikrai tokios pajėgos buvo reikalingos, ar nebuvo galima apsieiti su mažesnėmis policijos pajėgomis? Tokiems atvejams valstybė randa pinigų, o policijos darbo užtikrinimui kasdieniame gyvenime pinigų nėra.
Aš nekaltinu pačios policijos darbuotojų ir jų pavojingo, atsakingo darbo. Jie patys yra sistemos varšteliai. O pati sistema nėra tobula.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!