Apskritai, Rygoje turizmo verslas labiau išplėtotas, nei Vilniuje, turime čia mes ko pasimokyti iš „braliūkų“. Senamiestyje daugiau viešbučių bei nedidelių hostelių, nakvynės namų, apartamentų. Pirmuosiuose aukštuose veik nesimato gyventojų, visur komercinės patalpos, barai, kavinės, parduotuvėlės, nedideli salonai.
Toks įspūdis, kad gatvėse – vien lauko kavinės. Jos užima didžiulius plotus, įrengtos tvarkingai, stacionariai ir dirba tikrai ne iki vasaros pabaigos. Verslas susitvarkęs – čia įrengti ir didžiuliai dujiniai šildytuvai, kiekvienoje kavinėje gali gauti ir užklotą ar porą, kad šiltai pasėdėti jau tikrai gaiviame ore, ypač vakarais.
Kiek pavydu, kad Ryga jau peržengė tą ribą, kai gyventojai senamiestyje parduoda savo turtą verslui bei keliasi gyvent kitur. Anksčiau ar vėliau tai atsitiks ir Vilniuje, turistų srautai jau didėja, randasi poreikis papildomoms paslaugoms, jau teikiamų paslaugų plėtimui.
Maloniai nustebino ir Rygos taksi. Firmų daug, bet automobiliai visi išdažyti taksi spalvomis, dažniausia nauji arba beveik nauji, daug kas naudojasi „Taxify“ programėle. Kainos – truputį mažesnės nei Vilniuje. Pvz, iš senamiesčio nuvažiuoti iki arenos kainuoja 5-7 eurai, priklausomai nuo spūsčių. Tai – kiek daugiau, nei 5 km. Tiesa, „pagavus“ taksi gatvėje už tą patį atstumą jau turėtum mokėti bent 10 eurų.
Lietuvių aistruolių mieste sumažėjo iki minimumo – per gerą pusdienį sutikau tik gal 3-4 grupeles, bevaikščiojančias ar bepietaujančias. Juokiausi – net nuotraukos normalios nebepadariau su lietuviais, nebuvo su kuo. Dauguma išvažiavo namo, kai kas važinėja į kiekvienas rungtynes tiesiai iš Lietuvos (darbai darbeliai...), o tie 2-3 tūkstančiai likusių Rygoje aistruolių, matyt, ilsėjosi poilsio dieną kambariuose ar važiavo prie jūros.
Dalis mano bičiulių iškeliavo į Siguldą, aplankyti pilių bei apžiūrėti bobslėjaus trasą. Ne tik apžiūrėjo, bet ir pasivažinėjo – vasaros sezonas baigėsi, eilių nėra – visai smagus malonumas, ypač bandant pirmą kartą!
A, taip, krepšinis. Jau atsigavau po belgiško niukso, atsigavo ir daugelis aistruolių čia susirinkusių. Pasigirdo kalbų, kad nieko čia baisaus neatsitiko ir viskas bus gerai. Taip, praloštos rungtynės šios – dar nieko tokio, tačiau su tokia forma sunku toli eiti... Viliuos, kad mūsų vyrai tinkamai įvertins tiek Estijos, tiek Čekijos rinktines, šiais laikais žaisti gali visi, gerai sužaisti – taip pat. Kad užimtų pirmąją vietą grupėje, dabar vyrams reikia laimėti abi paskutines rungtynes arba tikėtis dar vieno čekų pralaimėjimo. Neatmestini ir dar kiti scenarijai...
Visada sakiau ir sakysiu – reikia laimėti prieš visus, jei nori būti stipriausias, o išskaičiavimai su kuo ir kada geriau žaisti – tik mažina kovinę dvasią. Nekalbu jau apie tai, kad iš toliau atrodo, kaip minimum, neetiškai.
Tad geros kovos vyrams šiandien su pusbroliais estais, o visiems sirgaliams – gražaus krepšinio, gerų emocijų ir pergalės!