Dar neteko matyti, kad teisėjai peržiūrinėtų vaizdo įrašą penkias minutes. Dar neteko taip nustebti teisėjų sprendimu, kai pats, savo akimis aiškiai mačiau, kad lenta „užsidegė“ anksčiau nei įkrito kamuolys.
Žodžiu, slogu dėl vakarykščio teisėjavimo visų rungtynių metu, o slogiausia – dėl tokio banguoto mūsų rinktinės žaidimo. Jei po rungtynių su latviais jau kiek atsipūtėme čia visi, atrodė, kad žaidimas stojasi į vietas, tai po vakar belgų vėl kyla klausimų. Ir didelių...
Tenka vėl konstatuoti, kad rašyti po pralaimėjimo – itin sunku. Teko prisiversti paimti kompiuterį, tačiau noras išsilieti pagavo greitai. Bet pritarsiu sakantiems, kad dabar pralaimėti yra daug geriau, nei „play-off‘uose“. Kad pasiektų savo planą – paimtų pirmą vietą grupėje, vyrams teks laimėti abejas likusias rungtynes – ir su Estija, ir su Čekija. Nežiūrint net į tai, kad čekai pirmadienį pralošė latviams.
Per pastarąsias dvi dienas radau laiko pažiūrėti ir keletą kitų grupių rungtynių, pastebėti kitų komandų pajėgumą, panagrinėti žaidimą. Labai rimtai atrodo serbai, ispanai, dar nustebins kroatai, prancūzai, kiek nukraujavę, bet ne mažiau galingi, savo žodį dar tars ir graikai.
Mūsų grupės komandų žaidimas atrodo silpniausiai, jei imti visumą, tad kitame etape mūsiškiams tikrai nebus lengva, tikiuosi, kad per kitas dvejas rungtynes komandai pavyks pagauti ritmą bei pasiekti maksimalų pajėgumą. Manau, dabar čia – pagrindinė trenerių užduotis.
Jeigu rungtynėse su Latvija turėjome pilną areną ir trečdalį jos – lietuvių, tai kovoje su Belgija arena buvo apytuštė, absoliuti dauguma sirgalių – lietuviai, žaidėme vėl kaip namų salėje. Nelabai įdomu ir nelabai uždega „sirgti“, tačiau žinote, kas man gražiausia tokiais atvejais? Ogi tai, kad gali skanduoti gražiausias skanduotes (pvz. „Ant kalno mūrai“ ar „1, 2, 3, graži Lietuva“) ir to neužgožia kitos komandos aistruolių švilpimas. Normaliu atveju šiomis skanduotėmis mes varžovų neperrėkiame ir tokia skanduotė retai kada išplinta per visą areną.
Lietuvos aistruolių Rygoje smarkiai sumažėjo, dauguma išvažiavo namo sekmadienį arba pirmadienį naktį, po rungtynių su Latvija. Manau, likę kokie 2-3 tūkstančiai, išsibarstę po visą miestą, į vieną vietą susirenkantys tik prieš rungtynes.
Didesnių incidentų matyti neteko, latviai buvo draugiški ir po pralaimėjimo mūsiškiams, braliukų Macių fanų zonoje žmonės ūžė kartu, vieni skandino skausmą, kiti – džiaugėsi pergale. Beje, Rygoje yra ir nemažas Lietuvos policijos desantas, vyrai patruliuoja kartu su latvių kolegomis, džiugu, kad atlieka daugiau prevencinį darbą nei stabdo nusikaltimus ar nederamą elgesį.
Šiandien, dėkui Dievui, laisva diena nuo krepšinio – ilsimės, reikia ir mums poilsio nuo „sirgimo“ bei tokio gyvenimo būdo. Šiandien su Ryga pažindinsiuosi iš arčiau, o ryt pasistengsiu su ja artimiau supažindinti ir jus.