„EMMB Subinair „Subinair“ (Subinė) paskutinis renginys – birželio 14-tą dieną. Baras „Fenix“ užsidaro rugpjūčio 31-os dienos rytą. Mes savo kultūrinę veiklą iškeliame į kitą miestą. Dar neaišku kur – ieškome tinkamų patalpų. Kol kas kažką panašaus į tai, ko norime, radome Vilniuje.
Tiems, kam aktualu ir įdomu – norime ir galime daugiau, todėl [esame] priversti išsikelti!
UAB „Dzūkų pankai“ nebankrutuoja, o, siekdami augti toliau ir nematydami galimybės stiebtis čia, privalome nerti į platesnius vandenis. 15 metų buvome, augome bei gyvenome atradimuose kartu, tačiau kurį laiką mūsų veikloje jaučiama stagnacija. Pajutę tai, jau prieš karą intensyviai važinėjome į Kijevą ir ieškojome patalpų milijoniniame mieste. Galvojome ne tik užmegzti kultūrinius ryšius, bet ir ten pilnai atskleisti savo potencialą bei uždirbtus pinigus investuoti čia, Lietuvoje, Dzūkijos sostinėje, ir taip po truputį keisti miestą. Deja, nutiko karas. Su žlugusiomis svajonėmis subyrėjo ir motyvacija. Tikrai matome, kad alternatyvios kultūros erdvių, koncertų salės, netradicinių renginių mieste, mokyklose, inovatyvesnių, įdomesnių veiklų jaunimui, reikia čia – Alytuje, tačiau šiame mieste, su jo gyventojų ir „viršininkų“ požiūriu mums sunkiai gaunasi. Vergo sindromas per giliai įsišaknijęs galvose, kuo naudojasi gebantys manipuliuoti naujųjų laikų vergvaldžiai bei populistai“, – buvo rašoma Oganes ir Rūtos Arakėlian įraše.
Problemų barų savininkai įžvelgė ne vieną.
„Visuomet kartojome, kad Feniksą kuriame kaip bendruomeninį barą, bet mes patys tuo pradėjome abejoti. Auginame vis naują ir naują kartą, tačiau jie užauga, išvažiuoja studijuoti, pamato įdomesnio, prasmingesnio gyvenimo, o ne išgyvenimo galimybes ir nebegrįžta. Mes gi, kaip ir jų tėveliai, liekame laukti pabiručių per šventes, tikėdamiesi, kad ateityje kažkas pasikeis. Nesikeičia. Metai iš metų svajoti, be didesnių rezultatų stebėti girtėjančius veidus ir tyliai senti jau pabodo. Mums reikia palaikymo, festivalio, renginių erdvės, jaunimui reikia skate parko po stogu, koncertų, įdomių susitikimų mokyklose ir t.t. Valdžia aiškiai demonstruoja, kad į mus rimtai nežiūri“, – buvo rašoma socialinių tinklų įraše.
Neigiamas požiūris, pasak jų, juntamas ir iš pačių miesto gyventojų.
„Žmonės irgi daug kalba, kokie esame svarbūs miestui, bet finansiškai ar bent dažnesniu lankymusi renginiuose retas teprisideda. Šiemet nuo Jūsų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio mums skyrėte vos 250 eurų. Ačiū, bet už tiek ir vieną koncertuką suorganizuoti pakankamai sunku ir kolonėlės nenupirksi. Visi mumyse mato verslininkus, o mes nuolat priversti taupyti, sugedus mašinai pusmečiais gyvename be ratų, nes viską sukišame finansinėms baro duobėms lopyti ar renginius finansuoti. Baras be koncerto uždirba daugiau, nei be jo, todėl savo šeimos sąskaita kompensuodami pasirodymus nebeaugame patys ir merdime stumdami brangų gyvenimo laiką“, – nuogąstavo Oganes ir Rūta Arakėlian.
Visgi, nors tai liūdna žinia miestelėnams, pora turi ir džiugių žinių.
„Alytaus nepaliekame su visam. Dar vis svajojame apie sąmoningumo ir judesio studiją „Žinyčia“, kuriai prieš 5 metus nupirkome nuostabų 130 metus skaičiuojantį pastatą Merkinės gatvėje, o kur dar prieš 7 metus nupirkta erdvė Žaliojoje gatvėje. Toliau sėdėdami čia jiems pinigų neprikrapštysime arba teks laukti dar 15 metų, o mes ne amžini ir tiek laiko svajonėms neturime. O dar, netrukus paleisime „SUBKULTURA.LT“ puslapį, kuriame sudėsime visų 15 metų turimas nuotraukas bei suteiksime galimybę patiems įkelti prisiminimus, kad liktų bent šioks toks pėdsakas. Per Patreono, Contribee platformas paleisime subkultūros narystę ir suaukojus 120 eurų suteiksime sertifikatus su Subkultūros „plytos“ numeriu.
Mums reikia narių, aktyvios bendruomenės, kuriai mūsų reikia nuolat, o ne vienkartinių pliūpsnių. Norisi gauti kad ir po 5 eurus kas mėnesį ir žinoti, kad narys gyvas, ir vis dar tiki mūsų idėjomis. Paskelbsime kaupiamąją sąskaitą, į kurią bet kas galės pervesti kiek norės. Visus pinigus skirsime pastato koncertų erdvėms pirkimui ar tvarkymui bei alternatyvios kultūros renginiams Dzūkijoje. Ką pirkti yra, bet nėra už ką“, – buvo skelbiama socialiniuose tinkluose.
Visą įrašą galite pamatyti čia:
Alytiškė liko šokiruota
Po šios žinios paskelbimo miestelėnai neslėpė nusivylimo. Po įrašu pasipylė daugybė žmonių komentarų, pamąstymų. Viena alytiškė sutiko savo nuomone pasidalinti ir su „Delfi“ skaitytojais.
„Apmaudu. Praėjo vos keli mėnesiai, o žmonių pritraukimo vietos viena po kitos užveria duris. Nors Alytuje vis bando atsidaryti ir naujų maitinimo įstaigų, tačiau vietų, kur skaniai pavalgyti, smagiai praleisti laiką yra be galo mažai, tad kiekviena iš jų – labai svarbi. Atrodo, kad tuoj teks pramogų ieškoti tik aplinkiniuose miestuose, konkurencija nuolat mažėja, o tai tikrai nepadeda kitiems verslams dėti daugiau pastangų į paslaugų teikimo kokybę. Norisi, kad miestas augtų, plėstųsi, tačiau tokios istorijos labai nuvilia ir priverčia susimąstyti, ar tai tikrai įmanoma. Nors pati nebuvau dažna šių vietų lankytoja, tačiau suprantu, kad vietų susiburti jauniems žmonėms tuoj tiesiog nebeliks. Būtų puiku, jei miestas pritrauktų naujas idėjas, tačiau patirtis rodo, kad joms ilgai užsibūti dažniausiai labai sunku – pavyksta tikrai ne kiekvienam. Linkiu barų savininkams sėkmės įgyvendinant savo idėjas, labai gaila, kad to nepavyksta padaryti Alytuje“, – mintimis dalijosi Greta (vardas redakcijai žinomas).
Norite išsakyti nuomonę ar pranešti naujieną? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt!
