„Menų ir mokymo namai“ jau ne vienerius metus praktiškai taiko Engiamųjų teatro metodiką savo įgyvendinamuose projektuose skleisdami pilietiškumo idėjas Lietuvoje.
Šiuo metu įstaiga kartu su partneriais iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos baigia įgyvendinti pusantrų metų trukusį interaktyvų projektą „Piliečio kelias“, finansuojamą Europos Sąjungos. Tiesiogiai šiame projekte dalyvauja 3336 žmonės, netiesiogiai žinia apie „Piliečio kelią“ pasiekė apie milijoną Europos Sąjungos gyventojų.
„Šiam keliui artėjant į pabaigą, norisi pasidalinti prisiminimais, pasiekimais, įžvalgomis, linkėjimais mūsų visų ateičiai, – teigė projekto vadovė Rimanta Vaičekonytė, – šiame kelyje mes siekėme perteikti žinią, kad visi esame ne tik savo valstybės, bet ir Europos Sąjungos piliečiai ir supažindinome su pagrindinėmis Europos Sąjungos piliečių teisėmis. Siekiant įtraukti žmones aktyviai dalyvauti, pasitelkėme interaktyvius brazilų režisieriaus Augusto Boalio Engiamųjų teatro metodus: Forumo teatrą ir Laikraščių teatrą“.
Lietuvoje, Latvijoje bei Lenkijoje organizuojamų interaktyvių konferencijų metu aštuonių mokyklų specialiai apmokyti mokytojai ir moksleiviai dalinosi gautomis žiniomis su platesne bendruomene, kvietė diskutuoti žmogaus teisių klausimais, kalbėtis apie tai, kiek šios teisės mūsų šalyse gerbiamos, kokių sunkumų patiriame ir kaip juos būtų galima spręsti.
Forumo teatro ir Laikraščių teatro pagalba buvo vaidinamos situacijos, kai žmogaus teisių nepaisoma, o žiūrovai turėjo galimybę ne tik pasiūlyti, kaip tokią situaciją būtų galima išspręsti, bet ir patys pabandyti užlipti ant scenos, pakeisti pagrindinį veikėją ir išbandyti savo siūlomą sprendimo būdą. Viso projekto metu trijose šalyse buvo suorganizuota 28 interaktyvios konferencijos žmogaus teisių temomis.
Kokie mums patiems atrodo svarbiausi pasiekti rezultatai? Visų pirma, tai plintanti žinia, kad visi esame Europos Sąjungos piliečiai, gyventojai vis daugiau sužino apie žmogaus teises ir juos apibrėžiančius dokumentus, kurie padeda orientuotis įvairiose situacijose. Interaktyvūs, patrauklūs ir paveikūs Engiamųjų teatro metodai pasklido trijose šalyse. Jie ne tik išmokė atpažinti situacijas, kai nepaisoma žmogaus teisių, bet ir tapo „repeticija gyvenimui“, paskatino nelikti abejingiems matant neteisingas socialines situacijas. Projekte sėkmingai bendradarbiavo skirtingos kartos, įvairių šalių atstovai, užmegzti nacionaliniai ir tarptautiniai ryšiai. Žinia apie projektą pasiekė visų projekte dalyvaujančių šalių atstovus Europos Parlamente.
Į projektą įsitraukę dalyviai teigė, kad tiek jiems, tiek ir jų draugams bei pažįstamiems išties dar trūksta žinių apie žmogaus teises, o jie dažnai net nesusimąsto, kaip tai yra svarbu. Vaidindami ar stebėdami Forumo teatro ar Laikraščių teatro etiudus, juose pamatome savo kasdienes situacijas, į kurias dažnai net neatkreipiame dėmesio ir neįsisąmoniname, kaip kenčia žmogus, kurio teisės pažeidžiamos.
Engiamųjų teatro metodai leidžia pabūti diskriminuojamo žmogaus „kailyje“, patirti jo jausmus ir emocijas, pamatyti, kaip nelengva pakeisti įsisenėjusius stereotipus ar išankstines nuostatas ir galiausiai pasirinkti savo paties aktyvią poziciją ne tik vaidinime, bet ir gyvenime. Šie metodai padeda skleisti demokratines vertybes.
Į projekto baigiamąją interaktyvią ir atvirą konferenciją „Troškimų aikštė“ Vilniaus autobusų stoties laukiamojoje salėje susirinko apie 300 žmonių. Autobusų stoties erdvė buvo pasirinkta neatsitiktinai – čia sudalyvauti renginyje galimybę turėjo ne tik projekto dalyviai ir kviestiniai svečiai, bet ir atsitiktiniai praeiviai, Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai, atvykstantys ar išvykstantys iš sostinės, pasitinkantys atvykstančius.
Renginys vyko anglų kalba, tačiau, nepaisant kalbos barjero, atėję žmonės aktyviai įsitraukė į Forumo teatro vaidinimą, dalyvavo diskusijoje apie žmogaus teises. Tai reiškia, kad mūsų žmonėms ši tema yra gana svarbi ir aktuali.
Į renginį nepasididžiavo atvykti ir sveikinimo žodį tarė Europos parlamento narys Petras Auštrevičius, dalyvius ir susirinkusius svečius pasveikino Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis bei projektą finansuojančios Europos Sąjungos programos „Europa piliečiams“ atstovė Lietuvoje Asta Visminaitė, kuri pasidžiaugė sėkmingu projekto įgyvendinimu ir tokiais renginiais Lietuvoje, kurie įtraukia piliečius į Europos Sąjungos gyvenimą.
Kazimiero Simonavičiaus universiteto absolventas, teisės magistras Maksimas Kozlineris susirinkusius supažindino su pagrindinėmis projekto temomis: Pagrindinių Europos Sąjungos teisių chartija bei jos skyriais apie Orumą, Laisves bei Lygybę. Forumo teatro vaidinimą pristatė Vilniaus Simono Daukanto mokyklos gimnazistai ir jų teatro mokytoja Silvija Stonkutė. Diskusiją vedė psichologė Austėja Beinartaitė. Puikią bendrumo atmosferą sukūrė akordionistas Daumantas Stundžia bei perkusininkai Martynas ir Lina Sučylos su 67 atvykusiais projekto dalyviais sukūrę pritenkinantį ir darnų afrikietiškų būgnų skambesį.
„Nuo pat vaikystės mes žaidžiame teatrą, iki kol suaugusieji liepia mums į gyvenimą pradėti žiūrėti rimtai ir daugiau nebežaisti. Kai jie mums tai padaro – tai yra nusikaltimas, estetinis nusikaltimas. Iš mūsų atimama galinga teatro kalba“, - yra pasakęs A.Boalis (...).
Augustas Boalis parašė 6 metodines knygas, tris iš jų „Menų ir mokymo namai“ išvertė į lietuvių kalbą ir išleido Lietuvoje, jomis naudojasi ir projekto „Piliečio kelias“ dalyviai. Šio įžymaus pasaulinio veikėjo kiekviena išsakyta mintis yra paremta gyvenimo praktika ir išbandymais: „Yra dienų, kai atsibundame ryte jausdamiesi laimingi, nes šviečia saulė, medžiai žaliuoja, o dangus mėlynas. Tai – Gamtos kūrinys. Yra dienų, kai ryte prabundame laimingi, nes sukūrėme kažką naujo; mums pavyko transformuoti Gamtą. Tai – derliaus dienos, kai skiname savo darbo vaisius. Sunkiai dirbome, kad to pasiektume ir supratome, kad tam, kad būtume piliečiais, nepakanka gyventi visuomenėje: mes turime ją transformuoti. Tai – žmonių darbas.“ A. Boalis.
Projekte dalyvauja:
Partneriai iš Lietuvos: Širvintų „Atžalyno“ progimnazija; Vilniaus Simono Daukanto gimnazija; Joniškio rajono Kriukų pagrindinė mokykla; Kauno Milikonių vidurinė mokykla; Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla;
Partneriai iš Latvijos: Vecsaules pamatskola, Bauskė; Draugija „Balti“ kartu su Šiaurės šalių gimnazija, Ryga
Partneriai iš Lenkijos: Lenkijos Zespół Przedszkolno – Szkolno – Gimnazjalny, Rostarzewo
Draugai iš Lietuvos ir Estijos: Kazimiero Simonavičiaus universiteto Teisės fakultetas, Vilnius; MTÜ Foorumteater, Talinas.