Apie gerus darbus – garsiai!

Gerų darbų sąrašai – DELFI skaitytojų laiškuose. Idėjomis, kaip nusipelnyti Lietuvai, ir „Lituanicos“ įkvėptais žygdarbiais pratęsti S. Dariaus ir S. Girėno skrydį besidalijantys žmonės gali laimėti skrydį oro balionu „Lituanica“!

Saulė Steponavičiūtė ir šeimyna:

„Mes su šeima priglaudėme vargšą benamį šuniuką, kuris dabar yra mūsų šeimos narys. Mūsų giminaitė rado paklydusį šunelį, ieškojo tikrųjų jo šeimininkų, bet šie neatsirado, matyt, šuo buvo tiesiog išmestas... Kadangi ta giminaitė šuniuko laikyti negalėjo, kaip ir atiduoti į prieglaudą, kur šuniukas būtų užmigdytas, mums jo pagailo ir mes jį pasiėmėme su savimi. Dabar turime dar vieną šeimos narį – Bimą“, - rašė skaitytoja.

Jurgita Bruožienė – apie Dalią Steponavičienę:

„Mama, moteris, žmona, močiutė, vaikų pulmonologė, Kauno klinikinės ligoninės II Vaikų ligų skyriaus vedėja Dalia Steponavičienė – gydytoja, nuolat apsupta vaikų, vaikų, kuriuos vargina klastinga liga – tuberkoliozė. Jos rūpestis, šiltas žodis, apkabinimas guodžia ne tik mažuosius, bet ir jų tėvelius. Profesionalumas, kuris dalinamas jau per 20 metų, išgydė ne vieną ligoniuką. Gydytoja tampa laikina mama tiems vaikučiams, kurie gydomi iš vaikų namų, asocialių šeimų, kuriems namie mama nėra tokia rūpestinga. Savo gerumu,  patirtimi, teigiamomis emocijomis ji dalinasi su visu savo personalu, apie kurį iš vedėjos lūpų išgirsime tik gražiausių atsiliepimų. D. Steponavičienė - tikras šviesos spindulėlis sergančių vaikų širdutėse“, - rašė Jurgita.

Virginija Žurbenkienė:

„Budraičių gyvenvietės aktyvūs žmonės 2002 m. subūrė aplinkinių kaimų žmones į bendruomenę, nes gyvenvietėje nebuvo kultūros namų, bibliotekos. 2005-2007m. įkūrė „Budraičių trijų kartų namus“, 2008m. įkūrė pirmąją Lietuvoje bendruomeninio verslo ekologiškų vaisių ir daržovių perdirbimo įmonėlę, kurioje dirba bendruomenės nariai, 2011m. įrengė sulčių spaudyklą ir teikia sulčių spaudimo paslaugą vietos gyventojams, o 2012m. bendruomenės namuose atidarė savanoriškais pagrindais veikiančią biblioteką.

Už kaimo verslų plėtojimą parodoje „Ką pasėsi...2009“ bendruomenė buvo apdovanota ŽŪM Padėkos raštu, o 2010 m. nacionaliniame bendruomenių konkurse „Tikime laisve“ tapome nominacijos „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui“ laimėtojais.

„Ūkininko patarėjo“ korespondentė Janina Skeberdienė straipsnyje „Trijų kartų bendruomenės dešimtmetis“ (2013m. sausio 24d. Nr. 10) rašė: „Trimis banginiais galima būtų įvardinti tris žmones, daugiausiai nuveikusius per nueitą dešimtmetį. Bendruomenės tarybos narė, projektų vadovė Virginija Žurbenkienė parengė ir su bendruomenės savanoriais savo kaime įgyvendino 28 projektus už 604 450 litų, 2004-aisiais su bendraminčiais inicijavo „Leader“ grupę Kelmės rajone, vadovavo bandomosios strategijos rengimui, kuri atrankos konkurse Kelmės rajono bendruomenėms 2006 m. laimėjo pusę milijono litų. Bendruomenės tarybos pirmininkei Virginijai Umantienei tenka nemenka organizacinio darbo našta: kultūrinės veiklos organizavimas, koordinavimas, svečių priėmimas, atstovavimas ir daugybė ūkinių rūpesčių, kurių išvardyti ar nusimesti nuo pečių neįmanoma. Bendruomenės seniūnas Benediktas Andrulis dienų dienas leido kuriant bendruomenės namus, inicijuoja ūkinę pagalbą bendruomenės žmonėms. Autoritetas, darbščioji bitelė“, - rašė skaitytoja.

Rita Mačerauskienė:

„Pristatau projektą - Sirutėno krašto bendruomenės aktyvo iniciatyva yra išleista knyga „Sirutėnų kraštas 1671-2008“. Ateities kartoms paliekame knygą - kaip šviesulį, kaip galimybę iš nuotraukų akimis pačiupinėti istoriją, kaip pagarbą kažkada čia gyvenusiems, dirbusiems ,kūrusiems, užgesusiems. Ir dūšioj bus ramiau, nes mūsų vaikai žinos, kad tas kalnelis, dabar jau apaugęs krūmais - dvarininkų kapai, kad keistas didelis akmuo miškelyje Laumės stalu vadinamas. Surinkta daug informacijos, pakalbinti dar gyvi likę istorijos liudininkai, prisimintas pokaris, dvaro gyvavimo laikai, kolūkis, atgimimas. Mano rankose - keli šimtmečiai! O jūs imkit, skaitykit,mąstykit, prisiminkit, išsaugokit ir gyvenkit, nes kiekviena vakarykštė diena - šiandien jau istorija”, - rašė skaitytoja.

Žydra Šmitienė:

„Man svarbi Lietuvos praeitis, dabartis ir ateitis - tokį jausmą bandau perduot ir savo mokiniams: dėstau lietuvių kalbą ir literatūrą 11-12 kl. kurtiesiems - 15 mok. - ir girdintiesiems (kompiuterinio projektavimo operatoriams, tai 11-12 kl. Vaikinai). Su kurčiaisiais turėjome parodą Klaipėdos pedagoginei bendruomenei - kurtos literatūrinės impresijos (kurčiam sukurti lietuvišką tekstą - beveik neįmanomas dalykas). Pernai dalyvavome tarptautiniame rašinio konkurse, kuriame sujudinom mokslininkus ir tapom laureatais Lietuvoje. Šiemet dalyvavome respublikiniame rašinio ,,Tauta be savo istorijos - tauta be ateities" konkurse ir tapome laureatais, buvome pakviesti į URM, į susitikimą su ministru Linu Linkevičiumi. Dirbu su tikrai nuostabiu jaunimu, kasmet mokykloje rengiame jau tradiciniu tapusį renginį - „Pilietiškumo akcija“, kurio paveikti mano mokiniai - visa klasė - kūrė, sukūrė, sumaketavo patys ir išleido knygelę - „Svarbiausia - nemeluoti sau“, - rašė Ž. Šmitienė.

Robertas Komža – vienas iš konkurso „Pasidalink darbu Lietuvai – laimėk skrydį oro balionu „Lituanica“ sumanytojų ir iniciatorių:

„2001 metais nutariau savo oro baliono kupolą papuošti S. Dariaus ir S. Girėno atvaizdais ir pavadinti „Lituanica“ – taip įprasminti jų žygdarbį ir visiems, kurie matys skrendantį balioną, priminti jog skrydžio per Atlantą legenda gyva ir amžinai svarbi. Prieš keletą metų įkūrėme ir oreivių Klubą „Lituanica“, kuriame šiuo metu jau penki pilotai. Oro balionas „Lituanica“ pirmam skrydžiui pakilo Vilniuje, 2003 metais, minint S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 70-metį. Taip prasidėjo oro baliono „Lituanica“ kelionė aplink pasaulį. Skraidėme įvairiose Europos šalyse, JAV, Meksikoje, dalyvaudami daugybėje tautinių ir tarptautinių renginių, fiestose ir čempionatuose, simboliškai tęsdami S. Dariaus ir S. Girėno pradėtą skrydį , palaikydami jo gyvastį, pajausdami ką reiškia skirsti už Lietuvą. „Lituanica“ Kovo 11 d. kėlė didžiausią Lietuvos vėliavą Vilniuje, dalyvavo Tautų skrydyje pasaulinėje oreivių fiestoje Albukerkėje, JAV, puošė Lietuvos paviljoną pasaulinėje parodoje „Expo 2010 Shanghai“, Kinijoje... 2003 metais išleista istorinė atvirutė.

Oro balionas „Lituanica“ - šiek tiek įdomybių – kupolo tūris 2600 kubinių metrų, jam pagaminti sunaudota tūkstantis metrų nailoninio audinio. Palyginimui „L“ raidės aukštis 4,5 m., o visas užrašas „Lituanica“ yra 12 metrų ilgio. Baliono kupolo ruošimas truko 2 metus. Šiais metais oro balionas „Lituanica“ švenčia 10 metų jubiliejų ir 80-tąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą metines. Oro balionas „Lituanica“ garsina ir primena S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį, neša jo idėją ir kviečia jungtis visus, kuriems šis skrydis virpina širdį“, - teigė Robertas Komža.

Ventės rago ornitologinės stoties komanda:

„Ventės ragas yra tikras migruojančių paukščių prieglobstis. Dėl gausybės migruojančių paukščių ši vietovė tapo žinoma tarptautinei gamtosaugininkų visuomenei, kurie numatė ir išskirtinį šios teritorijos gamtosauginį statusą. Paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir vis dar iki galo neišaiškintų gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais. Per paskutinius 26 metus Ventės rage paženklinta 1,6 mln. Sparnuočių, o kasmet sužieduojama po 50–80 tūkst. paukščių. 2003 m. pasiektas rekordas – sugauta ir paženklinta per 105 tūkst. sparnuočių. Toliausiai nuskridęs, Ventės rage sužieduotas paukštis yra Baltasis gandras – sutiktas Pietų Afrikos Respublikoje – 9976 km. į pietus nuo Lietuvos. Toliausiai į rytus nukeliavęs Lietuvoje žieduotas paukštis yra Svirbelis, pasiekęs tolimąjį Krasnojarską , esantį už 5000 km. Lietuvos ir užsienio ornitologams Ventės ragas išlieka viena seniausių paukščių žiedavimo bei tyrimo stočių, kur atvykti yra daugelio paukščių stebėtojų svajonė“, - rašė Ventės rago ornitologinė stotis.

Inesa Litovkinaitė:

„Prieš keletą mėnesių prisijungiau prie grupės „Lietuvių bėgimas už blaivybę“, kuri kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį bėga tris kilometrus už blaivybę. Šie masiniai bėgimai vyksta ne tik Lietuvos miestuose ir miesteliuose, bet ir užsienio valstybėse, kuriose yra susikūrusios tokios lietuvių grupelės. Aš labai palaikau šią idėją, nes tikrai tikiu, kad tik blaivi tauta gali išlikti, tad mano tikslas yra pritraukti kuo daugiau narių į šią grupę ir dar labiau išplatinti šią idėją. Esu įsitikinusi, kad blaivi ir sveikai gyvenanti tauta gali daug daugiau!!! Stengsiuosi, kad prie šios gražios idėjos prisijungtų kuo daugiau Lietuvos piliečių“, - rašė Inesa.

Vygintas Zmejauskas:

„Prireikė penkerių metų įdirbio, kol sukūrėme medinius atvirukus, jaukius, plonyčius ir lanksčius, pagamintus tik iš natūralaus medžio. Būdami tikrais patriotais širdyje, mes esame sukūrę daugybę medinių atvirukų su skirtingais Lietuvos miestų vaizdais bei lankytinomis vietomis. Tai tarsi subtili ekožinutė pasauliui kviečianti aplankyti mūsų unikalų kraštą. Tikime, kad ateis tas laikas, kai Lietuvą už jos ribų reprezentuos ne tik gintaras, bet ir mūsų kurti medžiu kvepiantys išskirtiniai atvirukai", - rašė Vygintas.

Jūratė Mačkinienė:

„Aš esu paprasta Lietuvos moteris: gimusi ir užaugusi nepaprastai gražiame Lietuvos kampelyje, Jurbarko rajone, Viešvilės gyvenvietėje. Esu mama, žmona, močiutė, man 54 metai ir didžiausiu savo nuveiktu darbu Lietuvai laikau ilgametį santuokinį gyvenimą; išaugintus ir išauklėtus dorais žmonėmis tris savo vaikus. Mes esame kukli, darni šeima, sauganti Lietuvos vertybes: kalbą, dainas, papročius, mes nesimušame į krūtinę, nešaukiame iš tribūnų; mes tyliai dalyvaujame Vasario 16-osios paminėjimuose, paprastuose kasmetiniuose Gedimino kalno aplankymuose. Mes labiau nei bet kas kitas suprantame, kad Lietuva yra pats gražiausias pasaulio kampelis, mes nuolat pakeliame akis į dangų: matome skrendančius lėktuvus, bet patys išskristi iš Lietuvos nenorime. Mes didžiuojamės būdami lietuviais, mano šeima itin vieninga ir stipri, mes labai palaikome vieni kitus ir esame stipri Lietuvos valstybės ląstelė. Ši šeimos nuotrauka padaryta po ralio „Lietuvos Respublikos Prezidento taurei laimėti“ finišo, sūnus nelaimėjo taurės, nepelnė jokio apdovanojimo, bet ar Jūs matėte laimingesnius už mus? Ir pabaigai svarbiausiu, šiandien, laikau savo nuopelną, kad teisingai žodžių nemokanti ištarti anūkėlė, susikaupusi dainuoja: geltona spalva tai saulė, žalia tai laukų spalva, raudona tai mūsų kraujas,ir visa tai – Lietuva...Gal ji bus ta, kuri atliks žygdarbį Lietuvai po daugelio metų...Ar daug tokių šeimų matote aplinkui?“, - kiek ilgiau nei penkiais sakiniais savo gerą darbą nupasakojo Jūratė.

Adelija Radžienė:

„Valio! Lituanika liepos 20 d. atskrido į Stepo Dariaus tėviškę (Dariaus kaimas, Judrėnų seniūnija, Klaipėdos rajonas). Čia, kur Stepukas basom lakstė, debesis ganė, čia, troboj, kur bulvikes ir grybus ant rinkių kepė, ant sienos kabo P. Plechavičiaus citata „Kol Lietuvos motinos gimdys tokius sūnus, kaip Darius ir Girėnas – Lietuva nežus“. Ir visa tai mane, oi, kaip „veža“, gal nuo tada kai pirmiausia iš mamos dainų pažinau Darių ir Girėną. 13 metų savanoriškais pagrindais vadovauju savanorių komandai ir pati ruošiu jaunas poras – sužadėtinius Santuokai Gargždų dekanato šeimos centre. Beldžiuosi į jaunų žmonių širdis: esame unikali, gilių šaknų ir didvyrių tauta, bet savo skaičiumi mirštanti tauta, tad Lietuvai reikia stiprių, gausių šeimų. Dievas žmoguje sukūrė unikalią vaisingumo sistemą, tad kodėl ją naikiname kontraceptikais, negi tam kad klestėtų vaistų biznis ir Vaisingumo klinikos daugiau darbo turėtų? Nepakibkite ant tos meškerės, o imkite gyvenimą į savo rankas, semkitės drąsos ir ryžto iš tautos didvyrių, būkite dvasia ir kūnu laisvi lietuviai...“, - rašė ji.

Edita Samuolienė:

„Didžiausias darbas, kurį darau, tai auginau Lietuvai atžalas, didžiuojuosi, kad esu mama, kad gyvenu Lietuvoje, kad esu Lietuvos pilietė. Nes šiais sunkiais laikais nepalūžau ir netapau emigrante, tai čia ir yra didžiausias mano darbas: būti mama, auginti Lietuvai atžalas“, - rašė Edita.

Visos konkurso sąlygos – čia.