Praėjusį penktadienį su dviem draugėmis nusprendėme praleisti vakarą mieste, išgerti vyno ir ramiai skirstytis namo. Viena iš mūsų buvo su automobiliu ir atsakomybės jausmu, tad visą vakarą siurbčiojo nealkoholinius kokteilius. Praėjus gerai valandai po vidurnakčio nusprendusios baigti vakarą, visos susėdome į automobilį, vairuotoja ketino mus saugiai parvežti namo.
Važiuojant tuščia Klaipėdos miesto Daukanto gatve, įkandin pasirodei tu. Toks savimi pasitikintis, mano akimis, akivaizdžiai neblaivus, besipuikuojantis savo apynauju automobiliu, ir, panašu, gerokai viršydamas leistiną greitį. O mes tuo metu kaip tik ruošėmės pasukti į J. Zauerveino gatvę, nuo kurios iki draugės namų - vos keli šimtai metrų.
Ir staiga – stiprus smūgis į automobiliu galą, skrydis bent 30 metrų nuo kelio žolynu ir atkaklus vairuotojos mėginimas išvengti smūgio į greta stovėjusią M. Gorkio mokyklos sieną. Per tas kelias sekundes, kol viskas vyko, man net spėjo įsijungti „gyvenimo filmas“. Nežinau, kam dėkoti – ar likimui, ar geriems automobilio stabdžiams, ar puikiai situaciją suvaldžiusiai draugei, bet smūgio į sieną pavyko išvengti tik per sprindį.
Per kelias sekundes, kol ieškojau telefono, pažiūrėjau į tave. Tu mėginai įsukti į tą pačią Zauerveino gatvę, tačiau ir vėl nesuvaldei automobilio bei nutrenkei šalia stovėjusį kelio ženklą, kuris tave sekundei sustabdė. Į mus net nepažiūrėjai. Gal mes sužeistos, gal mus užmušei... Ne, tau tai visiškai nerūpėjo. Tau buvo svarbu vienintelis dalykas – išnešti sveiką kailį.
Sukaupęs paskutines jėgas, nurūkai kaip raketa, palikai savo sumaitotą automobilį viename iš gretimų kiemų ir dėjai kiek kojos neša. Įdomu, ar tikrai ramiai miegojai tąnakt? Mes kažkam esam dukros, seserys, būsimos žmonos ir vaikų mamos. O tu, būdamas visiškas niekšas ir neturėdamas jokios teisės to daryti, galėjai iš mūsų viską atimti. Ar ne per daug sau leidi?
Mūsų mėlynės, nubrozdinimai užgis, išgąstis praeis, automobilį suremontuos... Bet ar tu pasikeisi? Tu ir dar tūkstančiai tokių kaip tu, žalojančių kitų žmonių gyvenimus... Gal ir gerai, kad viskas taip susiklostė – mes beveik sveikos, ir mums viskas gerai. O tu, jei ne tas įvykis, kuris tave sustabdė, tąnakt tikrai būtum kažką kitą užmušęs.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!