O situacija buvo tokia.
Vieną savaitgalį turėjome renginį draugų rate, tad likus kelioms savaitėms iki jo, pradėjome ieškotis sodybos. Kadangi ne vieną kartą esame suradę norimą sprendimą per interneto svetainę, pasinaudojome ja dar kartą. Akį patraukė Zinkiškėse esanti sodyba, kuri iš nuotraukų atrodo ne tik labai jauki, bet ir gerai išsilaikiusi. Taip pat, yra netoli Vilniaus, nesunkiai pasiekiama automobiliu.
Likus savaitei, internete radau straipsnį, apie tai, kaip sodybos šeimininkai nesutvarkė visko iki klientų vestuvių. Kadangi pačių mūsų renginys neprašė preciziškos sodybos, naiviai tikėjomės, kad po tokio straipsnio, šeimininkai susigriebs ir išspręs kilusias problemas. Tačiau kartais gyvenime tokie dalykai ne tik, kad nepagerina, bet ir pablogina esamą situaciją.
Atvykę į sodybą anksčiau su keliais draugais, radome vieną žmogų, kuris „tvarkė“ ir ruošė sodybą. Kodėl žodis tvarkė kabutėse, iš tolimesnio teksto suprasite.
Pati likau kieme, nes grožėjausi ten esančiu vaizdu (tikriausiai vienintelis teigiamas dalykas, kas buvo toje sodyboje), o tuo tarpu, draugai apžiūrinėjo sodybą viduje. Apžiūrėję ir grįžę, papasakojo, kad viršuje didelė netvarka, bet padarė prielaidą, jog tvarkytojas pabaigęs pirmą aukštą, keliaus tvarkyti antro ir viskas bus gerai.
Kai pirmas aukštas atsilaisvino, įėjus į pagrindinę erdvę, iškart pasklido nemalonus kvapas. Lyg supuvę kiaušiniai ar ilgai išsilaikęs skrandžio turinys, kuris būna dažnai susietas su dideliu alkoholio kiekio vartojimu.
Vaikštant, buvo galima jausti grindų lipnumą, kuris atrodo ten išsilaikęs ne dieną ir ne dvi. Praėjus į kitus kambarius, esančius pirmame aukšte (iš kurių, pagal skelbimą, yra puikiai veikiantis ir švarus baseinas), pamatėme dumblu ir juodu vandeniu pilną baseino turinį.
Net neįsivaizduoju, kiek ten laiko tas vanduo stovi ir kada jis buvo keistas paskutinį kartą. Antras baseinas, esantis lauke, visas sulūžęs, plytelės iškritusios.
Kubilas, taip pat, sulūžęs ir net nepradėtas kaitinti, kas buvo žadėta. Aišku, kaip įmanoma jį paruošti, kai jis sulūžęs (juokas pro ašaras).Tuo metu „tvarkytojas“ ramiai atsisėdo lauke, pradėjo rūkyti ir žiūrėjo vaizdo įrašus.
Kadangi jis kalbėjo tik rusiškai (ko mes nei vienas nemokėjome), išsakyti jam tam tikrus dalykus buvo sunku. Vien tai, kad jo valymo priemonės buvo dubenėlis, vanduo (be jokio valiklio ar chemijos) ir skuduriukas, neatrodė, kad čia tuo ims ir viskas pradės švytėti bei kvepėti švara.
Netrukus atvyko dar keli žmonės, kurie, taip pat, pradėjo ekskursiją po sodybą. Tie dalykai, kuriuos išvardinau prieš tai, atrodo visiškas menkniekis, ką mes radome viršuje.
Be to, kad patalynė sujaukta ir nepakeista po prieš tai buvusių žmonių, sulūžusių lovų, senos patalynės, paliktos spintoje, kuri jau atsiduoda pelėsiu – radome kelias sudžiūvusių vėmalų balas, ant lubų ir sienų – kraujo likučius bei vaikščiojančias skruzdėles.
Pagal tvarkytoją – čia viskas jau sutvarkyta. Kai kurių patalynių nekeitė, nes jam atrodė dar geros. Tokiam žmogui, kuriam supuvusių kiaušinių kvapas bendroje svetainės erdvėje atrodė normaliai, tai ir purvina patalynė turbūt pasirodė gera.
Pradėjome jam rodyti vietas, kurias reiktų sutvarkyti, tai kažką išvalė, kažką paliko. Netrukus paskambinome sodybos savininkui, pasakę problemas, jis tik išgirdo, kad nėra švarių patalynių ir po kelių valandų atvežė du švarius patalynės (turbūt irgi klausimas, kiek švari ji buvo) komplektus, kai žmonių turi būti 18.
Be to, kad savininkas net nesileido į kalbas (nors nežinau ar tai savininkas, ar kokia giminė, nes vaikinas atrodė gana jaunas), rėkė ant tvarkytojo kodėl nepakeitė patalynės ir liepęs jam tai daryt, jis pradėjo keisti ją purvinomis rankomis.
Jiems išėjus, radome ir priežastį, kodėl pagrindiniame kambaryje taip smirdėjo – sofa, buvusi ten, buvo apvemta ir palikta. „Tvarkytojas“ net nepažiūrėjo, ką kalbėti apie sutvarkymą. Tiesą sakant, galima būtų rašyti ir rašyti, kiek ten visko buvo, kas neatitiko skelbimo.
Supratę, kad pinigų tikrai neatgausime, mes šešiese ėmėme tvarkyti sodybą – valyti kitų žmonių vėmalus, kraujo likučius, lipnias grindis. Nemeluosiu – namai atrodė žymiai švaresni negu jie buvo po jų „sutvarkymo“. Turbūt sugedęs tualeto bakelis ir krintančios sienų plytos renginio metu, buvo tik puikus įrodymas, kokia ši sodyba tvarkinga ir „puikiai“ išsilaikiusi.
Žinoma, nei užstato, nei pinigų neatgavome, bet norėtume šiokio tokio atsako, nes taip apgaudinėti ir išdūrinėti žmones, jau kitas lygis. Be to, kad skelbimas yra melagingas, jie apgaudinėja savo klientus, negražindami užstatų. Mat jie sugadino dalykus, kurie jau buvo sugadinti iki tol. Ką kalbėti apie mokesčius, nes galiu garantuoti, jog niekas jų nemoka.
Savo istorijas ir pasakojimus siųskite pilieciai@delfi.lt