Mano uošvis iki 2017 m. gyveno kaime. Paskui apsirgo, išvažiavo į kitą miestą, o sodybėlė, sukiužusi gryčia, taip ir liko.
Kol jis buvo gyvas, tol vis tiek mokėjo už ją sąskaitas. Bet uošvis mirė pernai metais, rudeniop. Dabar toje sodyboje niekas negyvena, jo žmona seniai gyvena kitur.
Dabar, važiuodami tvarkyt kapų, užvažiavom ir į tą sodybą. Ir ką jūs manot, kaimynai perdavė paštu atėjusį dokumentą, kad velionis turi susimokėt už atliekų ir šiukšlių tvarkymą. Gavau sąskaitas, skirtas mirusiam žmogui.
Tas mokestis toks įdomus, susideda iš dviejų dalių, pastoviosios ir kintamosios. Kintamoji – jei krauni konteinerį, jį turi išvežti ir t.t. Jeigu neprikaupi šiukšlių – moki tik fiksuotą dalį. Kad sodyba sugriuvusi ir negyvenama, niekam nesvarbu. Kai pradėjome aiškintis, sako, mokėti turi savininkas, naudotojas arba įgaliotas asmuo.
Laiškai eina ir toliau, nuo pat jo mirties aną rudenį. Kad mirė – neva, čia nieko baisaus, mokės paveldėtojai. Bet paveldėjimas iki dabar nesutvarkytas dėl karantino!
Sodyba tarsi pakibusi ore. Tai kas dabar savininkas? Ir už kokias kieno atliekas turi mokėti velionis?
***
Atliekas rajone, kuriame yra sodyba, administruojančios įmonės atstovai teigė, kad pagal įstatymą savininkų duomenys pakeičiami tik atsiradus naujajam savininkui.
„Vietinė rinkliava yra nustatyta įgyvendinant Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas. Pagal šį įstatymą, už savivaldybės nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimą yra atsakingi nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys.
Vietinės rinkliavos mokėtojai (nekilnojamojo turto objektų savininkai ar įgalioti asmenys) yra nustatomi pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis. Atkreipiame dėmesį, kad šio viešojo registro duomenys apie objektą (savininką ar kt. duomenys) neturi tiesioginio ryšio su pokyčiais Gyventojų registre.
Todėl savininkui mirus duomenys pakeičiami tik naujam savininkui šiuos pasikeitimus viešame registre įregistravus. Viešuose valstybės registruose pateikti duomenys pagal teismų suformuotą praktiką yra laikomi teisingais, kol nenuginčijami.
Dėl šių priežasčių, pasikeitus su nekilnojamojo turto objektu susijusiems faktiniams duomenims, jei jie dar nėra įregistruoti ar nėra galimybės jų operatyviai įregistruoti viešame registre, galima kreiptis į vietinę rinkliavą administruojantį regiono atliekų tvarkymo centrą“, – sakė atstovas.
Vietinė rinkliava nekilnojamojo turto objektui taikoma, jei jis pagal galiojančius teisės aktus turi būti apmokestinamas. UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras vienas pirmųjų šalyje derasi su VĮ Registrų centru dėl reguliaraus Nekilnojamojo turto registro duomenų pasikeitimų (savininko, objekto paskirties ir kt.) teikimo. Tačiau kai įmonei bus teikiami tokie duomenys, jei faktinė nekilnojamojo turto būklė ar parametrai skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre nurodytų duomenų, vietinės rinkliavos mokėtojai turi pareigą kreiptis į UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymą centrą ir patekti faktinius duomenis bei juos pagrindžiančius dokumentus.
Mokėjimo pranešimuose pateikiama informacija apie mokestiniu laikotarpiu apskaičiuotos objektui taikomos privalomos įmokos dydį. Sodybos savininko mirties faktas lemtų, kad vietinės rinkliavos už objektą skola iš to asmens nebūtų išieškoma.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai mokėjimo pranešimai rinkliavos mokėtojų nepasiekia dėl siuntimo adresu neįrengtos ar reikalavimų neatitinkančios pašto dėžutės. Todėl galima kreiptis į UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinį (elektroniniu ar paprastuoju paštu, telefonu; pasibaigus karantino laikotarpiui – ir atvykus į savivaldybių centruose veikiančius skyrius) ir užsisakyti nemokamai teikiamą paslaugą: mokėjimo pranešimų pateikimą elektroniniu paštu.