Taip, sutinku, retai pamatysi kaimelį, kuriame vyktų rimtų atlikėjų koncertai, talpinantys mases žmonių ar pritraukiančių visos žiniasklaidos dėmesį. Tačiau sakyti, kad kaimuose nėra kultūros ir renginių, būtų juokinga. Jų galima rasti net ir ten, kur nėra kultūros centrų, nėra žmonių, baigusių renginių organizatorių mokslus.
Visgi ten yra šviesių ir veiklių žmonių. Žmonių, kurie nori kurti, nori veikti ir nori visus suburti bent kartą metuose.
Šiuo atveju bene ryčiausias visos Lietuvos kaimelis, Navikai, nėra išimtis. Kaimelis, iš visų trijų pusių apsuptas Baltarusijos, išlaiko savo lietuvišką dvasią ir senovines lietuvių tradicijas.
Visiems gerai žinoma Joninių šventė, kuri atkeliavusi iš seno, tačiau čia, Navikuose, šį kartą kruopštūs gyventojai kviečia į Petrinių festą, kurio laukia ne tik Navikų gyventojai, bet ir aplinkiniai.
Šventę organizuoja ne kokie vadybininkai, ne renginių organizatorių įmonės, o paprasti kaimelio žmonės, kurių tikslas yra parodyti, kad ir atokiausiame taške galima atrasti šviesos spindulėlį. Ir visi šie žodžiai nėra kažkokia reklama ar prašymas reaguoti. Tai yra paprastas pavyzdys, kad norint ir turint tikslų galima išpildyti savo siekius. Tereikia noro, motyvacijos, draugų ir žinoma trupučio laiko.