Vos pradėjęs egzistuoti keliuose, jis susilaukė ir mano dėmesio. Stilingas, dinamiškas, sportiškas, akį traukiantis... Nuo pat jo pasirodymo Lietuvoje norėjau jį išmėginti ir įsitikinti, kad tai nėra eilinis „Volkswagen“. Lūkesčiai pasiteisino su kaupu.
Mano testuojamasis „CC“ - 2012-ųjų metų gamybos, jo kaina salone siekia 118 tūkst. litų. Suma iš tiesų gąsdinanti, tačiau pažvelgus, ką slepia šis gražuolis savyje, pradedu manyti, jog jis vertas šių pinigų.
2.0 litro, 4 cilindrų dyzelinis variklis su automatine pavarų dėže išvysto nei daug, nei mažai – 140AG (103kW). Nors vairuojant tokį automobilį norėtųsi daugiau galios, atsižvelgiant į šiandienines kuro kainas tiek mieste, tiek ir užmiestyje esamų 103kW pakanka.
Važiuokle ir automobilio valdymu taip pat likome patenkinti. Mieste „CC“ vairuojasi kaip niekuo dėtas „Passat“. Užmiestyje, įjungus Sport režimą, atsiskleidžia visas automobilio valdymo malonumas. Kelyje stovi tvirtai, vairas pasidaro sunkus, kas sukelia sportinio automobilio efektą, nesiubuoja, nesiblaško, per daug negalvoja ir patenkina visus vairuotojo norus.
Esame girdėję, skaitę ir patys įsitikinę, kad naujieji „Volkswagen“ automobiliai turi didelę problemą – stabdžiai. Neefektyvios stabdymo sistemos tikėjausi ir šiame „Volkswagen CC“, tačiau nuvažiavus pirmus kilometrus supratau, kad būtent šis „VW“ stabdo taip, kaip ir turi stabdyti. Panašu, kad gamintojai įdėjo daug darbo ir išbaigė automobilį iki galo, apgalvoję kiekvieną smulkmeną. Juolab, gan sportiškas automobilis.
Interjeras. Atidarius automobilio dureles iš karto į akį krito sportinės, verstos odos sėdynės. Ką galiu pasakyti apie jas? Jos tobulos. Net ir visą dieną praleidęs joje, nuovargio nepajutau, nugaros nepaskaudo. Nors sedėsina sportiška, sėdi žemai ir esi priverstas kiek susikūprinti, ji akimirksniu prisitaiko tavęs, laiko kūną tvirtai ir aštriuose posūkiuose iš savo sedėjimo vietos niekur nekrenti.
Daugelis „CC“ modelių priklauso nuo pasirinktos komplektacijos, yra keturviečiai. Šis turėjo 5 sėdimų vietų paketą – trečioji galvos atrama gale, nepadalinta vientisa galinė sėdynė, asimetriškai nulenkiamas atlošas su nuotoliniu atrakinimu ir viduriniu automatiniu saugos diržu. Praktiška.
Visos kitos detalės, elementai išdėstyti tvarkingai, stilingai. Prietaisai aiškūs ir visada po ranka. Nors galbūt ir „užkibo“ juodas, per daug neišsišaukiantis salonas, tačiau visas sportiškas grožis tai atperka. Bagažinė erdvi ir talpi, į ją nesunkiai įkrausite didesnį krovinį.
Kaip pastebėjote, minusų, mūsų akimis, „CC“ negavo. Galime pridurti tik tiek – prastas matomumas pro galinį langą (nors šią problemą išsprendžia automobilio gale esanti kamera) ir gale sėdintiems aukštesnio ūgio žmonėms dėl žemėjančio stogo gali tekti galvą laikyti palenkus į priekį.
„Volkswagen CC“ - stilingai ir užtikrintai susilieja su sedano išvaizda. Tai nėra įprastas vadybininko automobilis. Automobilis skirtas norintiems kažkiek save išskirti iš pilkos masės ir nevairuoti paprasto sedano. Manau, viskas apgalvota, tvarkinga ir seksualu. Svarstantiems įsigyti „CC“, visu rekomenduoju jį, nenusivilsite. Taip, man patiko šis automobilis ir galiu drąsiai teigti, kad „Volkswagen CC“ tapo vienu iš mano favoritu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!