Jau pirmąjį vakarą, vaikštant tarp scenų, užsimanėme į tualetą, o kaip žinia, jie dažniausiai yra kažkur toli, tad su draugu žengėme žingsnį link krūmų, man pasirodė, jog stoviu kiek per viešai ir žengtelėjau dar vieną ir... atsidūriau po vandeniu. Sugraibiau šaką ir laimingai išlipau į krantą. O kokie buvo draugų veidai, pamatę mane tokį, o kokie komentarai ir daug daug juoko.
Kita diena buvo ne ką prastesnė, nes pasak draugų, sugebėjau pasiklysti Šventojoje ir buvau išvykęs į Jamaiką (yra dar toks kokteilis). Atsiskyriau nuo savo draugų ir kokias 3-4 h manęs niekas nematė. Grįžau be šlepečių ir mylimo fotoaparato, laimė, jog jį rado draugė ir parnešė į palapinę.
Naktį sutikome draugą, kuris netikėtai atklydo iš Karklės, taip taip, to paties festivalio „Karklė 2011“, rėkdamas, jog reikia PAVASAROT!!! Jo festivalinis nuotykis buvo bene beprotiškiausiais, tą patį savaitgalį įsigijo arklį. Tikrų tikriausią (P.S. jis pats gyvena Kauno centre).
Kiekviename festivalyje nutinka beprotiškų nuotykių, kuriuos prisiminus sugrįžtama į vasarą su šypsena. Po 2011 m. „Satta outside“ vengiu kokteilio Jamaika, atsargiai renkuosi krūmą, į kurį lįsti bei pasisaugau trokštamų pirkinių.