Po iškilmingų teatro skambučių (kam jų reikia, kai renginys vėluoja valandą!) mes jau įleidžiami į salę. Bandome surasti bilietuose nurodytas vietas – tokių salėje nėra. Toliau įnirtingai lakstome tarp aukštų ir ieškome, kur gi tos vietos, bet pakeliui įsiklausau ir išgirstu, kad dar bent kelios dešimtys žmonių ieško vietų, kurių salėje net nėra. Suprantame, kad paieškų tęsti nebeverta. Na, o gal verčiau surasti organizatorius ir paklausti, ką daryti – juk laisvų vietų salėje nėra. Pamatau mergaitę, kuri skaičiuoja žmones „be vietos“, stoju į eilę: „Vienuolika, dvylika...“. Niekas nieko neaiškina. Ieškome toliau.
Apačioje, mažame kambarėlyje, randame moterį ir vyrą – organizatorius. Nusiteikę jie itin ramiai (gal ne pirmas kartas?). Koncertas jau prasidėjęs, jaunos mergaitės tįsia įvairias kėdes iš rūsio, laksto ir šūkauja, kad kėdžių nepakanka. Organizatoriai stovi ramiai sukryžiavę rankas ir kone tyčiojasi iš klausytojų likusių be vietų. Pagyvenusi pora reikalauja kuo greičiau surasti kėdes ir juos pasodinti arba sustabdyti koncertą, susodinti žmones ir tik tada tęsti koncertą. Jiems atšaunama, kad jie nieko negali padaryti (organizatoriai?), kad čia kaltas Rusų dramos teatras. Tuomet aš papriekaištauju, kad už bilietus sumokėjus 108 Lt, ne kampuose ir ne ant laiptų norėtųsi sėdėti.
Po šių žodžių organizatoriumi prisistatęs vyras pradeda plūstis: „Nesuprantu iš kur tokių žmonių kaip jūs atsiranda, jūs gi į kultūros renginį atėjote. Iš vis čia muzikos klausytis reikia, galit ir pastovėti“. Organizatorė – moteris prideda: „Galite sakyti, kad čia Force Majeure“.
Nors už bilietus prieš renginį sumokėjome grynais ir ta dėžutė su pinigais vis dar yra, mums atsisako grąžinti bilietus už koncertą ir siūlo kreiptis pirmadienį į „Tiketą“ dėl tos pačios priežasties – jie nieko negali padaryti. Žvilgteliu į bilietus ir pamatau, kad platintojas – „Bilietų pasaulis“. Et...
Visko būna ir viską galima suprasti, tik vargu, ar verta laukti supratimo iš klientų bandant iš jų pasityčioti.
Nusprendėme, jog „koncertų“ šiam vakarui pakaks. Aišku, galėjome laukti neaišku ko ir neaišku kiek, nes koncertas buvo prasidėjęs, o šūksniai: „Kur rasti dar kėdžių. Gal imam tą suoliuką?“ netilo. Organizatoriai nesiruošė teikti informacijos kur, kada ir ar išvis galėsime atsisėsti – suprask, tai pačių klausytojų problema. Jei kam kilo klausimas, kodėl nenorėjome stovėti dar kelias valandas, atsakysiu, kad ir stovinčiųjų balkonuose buvo pilna ir net fiziškai tam vietos nelabai buvo.
Mieli organizatoriai, žmonės, kurie nusiperka bilietus į renginius, nenori girdėti ilgiausio sąrašo kaltųjų ir būti siuntinėjami į visus kampus. Tam ir yra organizatoriai, kurie privalo užtikrinti renginio kokybę, kalbant ir apie visus nenumatytus trukdžius. Suprantu, kad sunku, bet juk galima pasistengti. Ar ne?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI komentaro pasiteiravo „Vilnius Jazz“ festivalio organizatoriaus Antano Gusčio:
„Vilniaus džiazo festivalis neturi nei savo salės, nei pats vykdo bilietų platinimą – salės nuomojamos, bilietų platinimo paslaugos perduotos tuo užsiimančioms bendrovėms. Deja, turiu pripažinti, kad šeštadienio vakariniame koncerte iš tikrųjų susidarė jūsų aprašyta situacija, dalis žmonių negalėjo rasti biliete nurodytos vietos. Tai buvo mums patiems didelis šokas, negalėjome suprasti kaip tai gali būti, gi visa bilietų prekybos sistema yra visiškai automatizuota. Taigi, pagrindinis operatyvus rūpestis buvo susodinti žiūrovus salėje. Tuo užsiėmė tiek festivalio žmonės, tiek Rusų dramos teatro darbuotojai.
Kur įmanoma buvo atneštos papildomos kėdės, o visi kiti buvo įleisti ir susodinti į Centrinę svečių ložę. Aišku, tai dar kokias 10-15 min. pavėlino renginį, bet buvo išspręsta visiems netikėta problema. Mes daug metų „Vilnius Jazz“ festivalį rengiame Rusų dramos teatre ir nei anksčiau, nei pirmąsias dvi šių metų festivalio dienas su jokiomis vietų problemomis nesusidūrėm. Tai išaiškėjo tik anšlaginiame šeštadienio koncerte. Pasirodo, Rusų dramos teatras „išėmė“ kai kurias vietas, apie tai neinformavęs bilietų platintojų.
Suprantu festivalio lankytojų nepasitenkinimą susidariusia situacija. Atsisakiusiems koncerto ir pageidavusiems atsiimti pinigus už bilietus buvo atliktas grąžinimas. Festivalio organizatoriai tikrai nei žiūrovams, nei savo įvaizdžiui specialiai blogo nedaro.
Ir žiūrovai, be abejo, nemato ir neturi matyti visų tų problemų, kurios netikėtai iškyla tiesiog jau festivalio metu. Ypatingai tai susiję su atlikėjų skrydžių problemomis, kylančiomis tiek dėl oro sąlygų, tiek dėl oro linijų bendrovių keičiamų skrydžių laikų. Taip ir šiais metais net dviem festivalio grupėms teko operatyviai pirkti naujus bilietus, nes, tarkime, „Aeroflot“ kompanijai naktį prieš koncertą pranešus apie vėluojantį 4 val. skrydį iš Tel Avivo į Maskvą, V.Ganelino kolektyvas jau nebespėjo į skrydį iš Maskvos į Vilnių, o pati aviakompanija siūlė atskraidinti tik tuo pačiu reisu kitą dieną, t.y. jau po numatyto V.Ganelino koncerto. Taigi, darėme viską, kad festivalio programa įvyktų, net jei tai ir griauna mūsų grafikus ir sukelia tikimybę pusvalandiniam koncerto vėlavimui. Negana to, išsprendus visas grupių atvykimo problemas, sužinojome apie paskelbtą bendrovės „Lufthansa“ darbuotojų streiką. Tai yra mūsų organizacinio darbo „virtuvė“, klausytojai to nežino ir, ko gero, neturėtų žinot. Galiu tik garantuoti, kad darome viską. kad festivalis būtų šventė tiek klausytojams, tiek atlikėjams. Dar kartą atsiprašau už susidariusią situaciją.“