- Kokias Kūčias ir Kalėdas prisimenate iš vaikystės? Ar šeimoje buvo kokių ypatingų tradicijų?
- Namuose Kalėdos visada buvo be galo jaukios ir su galybe nuostabaus naminio maisto. Iš turgelio parnešta kvepianti eglutė, jos puošimas Kūčių rytą... O tie žaisliukai - dabar tokių tokių nebėra... Kai žiūri, rodos, toks istorijos gilumas juose... Labai tvirta tradicija, beje, išlikusi iki šių dienų - maisto Kūčioms ir Kalėdoms gaminimas ir namų ruoša. Jaučiasi ypatingas skubėjimas, švenčių laukimas... Visi šeimoje gauna darbų, bet tai ir yra smagiausia.
- Kaip vėliau teko švęsti šias šventes?
- Jausmas visad buvo panašus. Net kai su šeima išsikraustėme gyventi atskirai nuo senelių ar dabar, kai gyvenu viena, atskirai nuo tėvų, artėjant Kūčioms ir Kalėdoms įsijungia ypatingas skubėjimo ir švenčių laukimo mygtukas. O pas mamą nuvažiavus tampu „papildoma rankų pora“ ir prieš akis atgimsta viskas, ką matydavau vaikystėje, - tie patys nuostabūs receptai ir kvapai... Augant šeimoje buvo visko, tačiau šventės visada buvo ypatingas metas.
- Ar jūs pati - anksčiau ir dabar - gaminate kokius nors šventinius patiekalus? Ką labiausiai mėgstate?
- Ant Kūčių stalo visada buvo dvylika patiekalų. Kartais gal ir daugiau... Su šeima visad gaminame praktiškai tą patį meniu: Kūčioms - žuvys, silkė, mieliniai blynai su įdaru, koldūniukai su grybais, net kūčiukai. O Kalėdoms - mėsa, mišrainės ir salotos, pyragai. Ko gero, skaniausias patiekalas, pamėgtas dar vaikystėje - mieliniai blynai su obuoliais. Kūčios - bemaž vienintelis metas metuose, kai tai valgome, nors paprasti mieliniai blynai - juk joks stebuklas... Tiesiog tokia tradicija.
- Kaip ketinate praleisti šias šventes? Ar pirksite kam nors dovanų?
- Šios šventės, kaip ir praeitos ar užpraeitos, bus darbingos. Normalu - daugumai muzikantų yra lygiai taip pat. Bet anaiptol tuo nesiskundžiu, nes turėti darbo tiesiog yra puiku! Dovanas dovanoti mėgstu, geras tas jausmas, kai artimam žmogui išrenki ką nors ypatingo. Man asmeniškai visos dovanos yra mielos ir malonios, nes dažniausiai tas žmogus, kuris dovanoja, sudeda į tą daiktelį visą meilę. Tai tikrai jaučiasi.
- Kaip manote, ar vaikai dar tiki Kalėdų seneliu?
- Manau, kad tiki. Norėčiau ir aš tikėti. Iš vaikystės likęs tas džiaugsmingas jausmas, kai pabundi ryte ir suvoki... Kalėdos!!! Tas tikėjimas ir nuoširdus džiaugsmas - didelė Kalėdų dalis.
- Ar atliekate kalėdines dainas? Gal turite pačios mėgstamą dainą?
- Tikrai tenka - ir vienai, ir su kolektyvu „Voice Lab“. Man jos visos beprotiškai gražios. O programoje „Spotify“ net turiu susidariusi grojaraštį „The Season“ („Kalėdų metas“). Patinka tos ne pačios populiariausios – pvz. „O Come, O Come, Emmanuel“, „Winter Wonderland“, „The First Noel“... Iš lietuviškų - maloni ir klausyti, ir atlikti - „Baltos meilės Kalėdos“.
- Be kokio filmo neįsivaizduojate švenčių?
- Žinau, kad televizija rodo daugybę jau klasika tapusių filmų. Tačiau galiu pasakyti, jog šventes puikiausiai įsivaizduoju... be filmų. Juk šis metas skirtas ne prie televizoriaus kiurksoti.
- Naujuosius visada sutinkate su...?
- ...širdžiai mielais žmonėmis. Pastaruosius kelis metus - su muzikantais, nes tenka koncertuoti. Ir šiemet dainuosiu Vilniaus Rotušėje.
- Ko norėtumėte palinkėti žmonėms ateinančiais metais?
- Daugiau džiaugtis, stengtis dėl ateities, užuot niurnėjus, kad nieko gero čia toj Lietuvėlėj... Lankytis koncertuose, teatruose, parodose - kūrėjai ir atlikėjai bus laimingesni… Dar linkiu meilės - sau ir aplinkiniams. Gražių švenčių!