Gyventojai gailėjo, bet gyvūnėlių nenorėjo
Kovo 21-osios ryte į darbą eidama moteris užsuko į „Plungės žinių“ redakciją ir pasakė, kad jų name J. Biliūno g. 25 nuo vakar kniaukia dėžėje paliktas kačiukas (manė, kad yra tik vienas – aut. past.). Nelaimėlis esąs užklijuotoje dėžėje ir padėtas antrame aukšte, prie labdarą dalijančios organizacijos „Caritas“ durų.
Tuoj pat ten nuskubėję įsitikinome, kad taip ir yra. Vienas miauklys tikrai gailiai kniaukė, draskė dėžės kraštus, kišo pro tarpelį letenėlę. Matėsi, kad tas gyvūnėlis gražus, kelių spalvų, atrodė nedidelis – gal poros mėnesių.
Pakalbinome prie pat „Caritas“ durų gretimame bute gyvenantį Juozą Mostį. Našlys vyras sakė, kad gyvena vienas, bet po žmonos laidotuvių nenori jokio gyvūno. Užsiminė, kad kovo 20 dieną apie 16 val. išėjo į malkinę, o grįžęs po kelių minučių tą dėžę prie „Caritas“ durų ir pamatė. Kas atnešė – neaišku.
„Gyvenu čia 22 metus, nėra buvę, kad kas nors į „Caritą“ atneštų katiną. Atneša visokių drabužių, batų, daiktų, bet ne gyvūnų. Aš nežinau, ką daryti – katinėlio gaila, bet man jo nereikia. Gal koks kitas kaimynas pasiims, gal „Carito“ darbuotojos ką nors sugalvos...“ – svarstė senyvas žmogus.
„Caritui“ gyvūnai nerūpi
Kaip buvo nurodyta ant iškabos, „Caritas“ dirba tik antradieniais – tik tomis dienomis atveria duris vargstantiems ir veltui dalija drabužius. Palikti iki tos dienos užklijuotą gyvūnėlį būtų nežmoniška, tad Plungės „Carito“ vadovei Petronėlei Pocienei paskambinome nedelsdami.
Deja, naudos iš pokalbio buvo nedaug. „Ne, čia jau pasityčiojimas! „Caritas“ nėra gyvūnų prieglauda – katinų mes nepriimame ir neprižiūrime. Mes nieko nespręsime – patys spręskite. Gal dar kas nors jautį sugalvos atvesti? Tikrai dėl katino šiandien neateisime. Sakot, numirs iki antradienio? Na, numirs, tai ir pakasime!“, – pyko P. Pocienė. Dar kažkodėl pasiūlė kviesti kleboną...
Seniūnas iškart pradėjo skaičiuoti išlaidas
Toliau skambinome ne klebonui, bet miesto seniūnui Gintarui Domarkui. Šis paaiškino, kad Savivaldybė yra sudariusi sutartį su gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“, juos galima iškviesti, bet kiek tai kainuos?
Jei šios tarnybos darbuotojai atvyktų iš Klaipėdos ir paimtų katinėlį, pasak seniūno, išrašytų maždaug 600 litų, o gal ir 700 litų sąskaitą... Tokie jų įkainiai. Juk du šunys, prieš kurį laiką „Nuaro“ išvežti iš Alsėdžių, atsiėjo bene pusę tūkstančio litų... Iš kur seniūnija ims tokius pinigus? Plungėje, kaip būtų liūdna, tokios tarnybos nebėra. Vis dėlto seniūnas pažadėjo tuoj pat pagalvoti, kokią rasti išeitį, ruošiesi belstis gailestingiems plungiškiams į širdis, pats prašyti, gal kas pasigailės...
Pasigailėjo ir išgelbėjo
Netrukus gavome šį elektroninį laišką: „Tą dėžę iš „Carito“ parsinešėme į biblioteką. Viduje buvo trys gal pusantro mėnesio kačiukai. Jiems dar reikia mamos katės, kažin ar patys moka valgyti... Kol kas niekas nenori šių mažylių. Palaikysime daržinėje, iš bėdos nuvešime Janinai Navickaitei į Babrungėnų kaimą. Tada ji turės jau vienuolika išgelbėtų kačių. Ta moteris beveik šventoji. Ji pati yra bedarbė, negaunanti pašalpos, dar turi tris šunelius ir visi maitinasi iš kažkieno numestos aukos...
Mes, kelios nevyriausybinės organizacijos, teiksime merui ir seniūnijai peticiją, kad atkreiptų į tai dėmesį. Kodėl Plungėje nėra gyvūnų globos tarnybos? Kodėl negalėtų kažkiek sumokėti Antanui Liutikui, kuris ta veikla užsiėmė, kad tokius gyvūnus paglobotų? Leisti pinigus medžiams kirsti ar kišti juos į Plungės jūrą – yra, o šiam reikalui – ne?... Einu pirkti pieno katyčiams...“.