Į „Delfi“ kreipėsi skaitytoja Jolanta, kuri teigė, kad jos sutuoktinis susiduria su netinkamu darbdavio elgesiu.
„Turiu problemą ir nežinau, kur kreiptis. Vyro darbovietėje elgiamasi kitaip nei maniškėje ir manau, kad nesąžiningai. Manau, kad su tokia situacija susiduria daugelis, o ypač vidurinės klasės darbuotojai, kurie dirba privačiajame sektoriuje.
Pavyzdžiui, kai jis ima biuletenį, darbovietė niekada nemoka už pirmąsias buvimo biuletenyje dienas (gauna išmoką tik vėliau, iš Sodros). Atostogų taip pat negali pasiimti po ilgiau negu savaitę.
Turi sukaupęs jau kokius du mėnesius atostogų, bet kai nori jų pasiimti, leidžia ne ilgiau savaitės – sako, mes neturime tokios prabangos, kad po pusę mėnesio galėtum nedirbti.
Yra buvę ir atvejų, kai iškvietė dirbti būnant biuletenyje – oficialiai ėjo biuletenis, tačiau realiai jis kai kurias dienas dirbo. Nežinome, ką daryti. Tikriausiai taip neturėtų būti?
Kiek atostogų jis turėtų galėti pasiimti ir kaip yra mokamas biuletenis? Svarbiausia, pats darbas jam patinka – ar yra galimybė kreiptis pagalbos neišeinant iš darbo? Ir kur reikėtų kreiptis? Ar dėl to, kad bandys išsiaiškinti šiuos dalykus, jo neišmes?“ – rašė skaitytoja.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Jolanta Bielskienė teigė, kad dėl nustatytų pažeidimų dažniausiai yra baudžiami įstaigų vadovai.
„Dėl nedarbingumo, tai Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems (dėl ligos ar traumos), ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys.
Ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Sodra) lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
Taigi, dvi pirmąsias nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, darbdavys turėtų apmokėti už tiek valandų, kiek darbuotojui šias dienas buvo numatyta dirbti pagal grafiką. Išmoka už dvi pirmąsias nedarbingumo (ligos) dienas išmokama pagal darbo užmokesčio mokėjimo terminus, nurodytus darbuotojo darbo sutartyje.
Išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06 proc. iki 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios nedarbingumo (ligos) dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, darbingumo lygio nustatymo ar pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Išmoka mokama už darbo dienas, jos dydis siekia 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad laikinojo nedarbingumo metu darbuotojas nevykdo darbo funkcijų, todėl darbdavys negali iškviesti tokio darbuotojo į darbą.
Dėl kasmetinių atostogų, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.
Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos (DK 126 str. 2 d.). DK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas DK nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.
DK numato galimybę darbuotojui kasmetines atostogas suteikti dalimis. DK 128 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus.
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.
Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus (DK 128 str. 2 d.). Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.
Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip (DK 128 str. 3 d.).
Taigi, kasmetinių atostogų suteikimo organizavimui DK numato, kad už paskesnius darbo metus atostogos yra suteikiamos pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę bet kuriuo darbo metų laiku. Konkretus laikas turi būti šalių susitartas ir įtrauktas į atostogų grafiką.
Tokia eilė turi būti sudaroma nediskriminuojant darbuotojų, t. y. darbuotojams turi būti užtikrintos vienodos sąlygos pateikti pageidavimus kasmetinėms atostogoms gauti.
Taip pat DK nustato aiškias atostogų laikotarpio datas: eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose (pvz., vietiniuose norminiuose teisės aktuose – darbo tvarkos taisyklėse) numatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip.
Paminėtina, kad patvirtintas atostogų grafikas jau pats savaime yra darbdavio sprendimas suteikti kasmetines atostogas darbuotojams ir papildomų darbdavio sprendimų nereikia, tuo pačiu toks darbdavio sprendimas yra ir pagrindas išmokėti darbuotojui atostoginius.
Darbo teisiniuose santykiuose egzistuojantis dispozityvaus reguliavimo metodo elementas lemia, kad darbuotojų atostogų laikotarpis nustatomas pagal atostogų suteikimo tvarką (grafiką). Kitu, nei minėtoje eilėje, nustatytu laiku, darbuotojui kasmetinės atostogos galėtų būti suteikiamos pagal darbuotojo prašymą.
Taigi, kiekvienoje konkrečioje situacijoje darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šalių susitarimu, kuriuo yra siekiama maksimaliai suderinti besikertančius darbo sutarties šalių interesus (darbuotojo – pasirinkti norimos trukmės atostogas ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas).
Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Taigi, darbuotojas turi teisę naudotis kasmetinėmis atostogomis darbovietėje sudarytoje atostogų eilėje nurodytu arba kitu darbo sutarties šalių sutartu metu.
Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jų trukmės ar skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, tai yra dėl atostogų suteikimo fakto turi įvykti šalių susitarimas, o ne primetama vienos šalies valia.
Bet kuriuo atveju darbdavio atsisakymas suteikti darbuotojo pageidaujamos trukmės atostogas konkrečiu metu turi būti pagrįstas ir sąžiningas.
Taip pat norime akcentuoti, kad DK numatyta, jog bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Ši tvarka yra imperatyvaus pobūdžio, todėl negali būti keičiama nei šalių susitarimu nei vienašališku darbdavio reikalavimu.
Dėl atsakomybės klausimo, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, gali inicijuoti darbo ginčą dėl teisės.
Tarp darbo sutarties šalių kilus ginčui, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (DK 220 str. 1 d.).
Šie ginčai nagrinėjami DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka, pateikiant prašymą raštu ar elektroniniu paštu, pasirašant elektroniniu parašu arba galima pasirašyti fiziškai ir nuskanuoti, darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė (DK 223 str.).
Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus dėl neišmokėto ar neteisingai išmokėto darbo užmokesčio. Darbo ginčų komisijos yra nuolatinės ir veikia prie VDI teritorinių skyrių.
Jų kontaktus bei prašymo darbo ginčų komisijai pavyzdinę formą galima rasti čia. Pagal DK 217 straipsnio 3 dalį darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Taigi, dėl darbuotojo ir darbdavio nesutarimų, kylančių dėl neišmokėto darbo užmokesčio (dėl laikinojo nedarbingumo), nesuteikiamų kasmetinių atostogų, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Darbuotojas turi suformuluoti aiškų reikalavimą, ko prašo iš darbo ginčų komisijos: pvz., priteisti pinigus už laikinąjį nedarbingumą ar kt. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi vykdomojo dokumento galią, kuri lygi teismo sprendimui.
Taip pat dėl pažeidžiamų darbuotojo asmens teisių, pvz., dėl nesuteikiamo įstatyme numatyto privalomo nepertraukiamo kasmetinių atostogų laikotarpio per darbo metus, darbuotojas turi teisę su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
Skundą galima atsiųsti paštu, elektroniniu paštu (pasirašius elektroniniu parašu) arba pasirašyti fiziškai ir nuskanuoti (skundo pavyzdinę formą galima rasti čia. VDI teritorinių skyrių adresus ir kitą reikiamą kontaktinę informaciją rasite interneto svetainėje).
Prašymus, skundus, pranešimus galima pateikti elektroniniu paštu info@vdi.lt užpildžius reikiamą formą, neatvykstant į VDI skyrius. Į VDI besikreipiančių asmenų konfidencialumas saugomas įstatymu (skundą galima pateikti anonimiškai), tačiau inspektavimas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų fakto vykdomas tik pagal rašytinus skundus.
Teikiant skundą apie konkrečius darbo teisės ar darbo saugos pažeidimus, svarbu ne tik juos užfiksuoti, bet ir užkirsti jiems kelią, todėl reikia aiškiai suformuluoti prašymo tikslą – nuo jo priklauso ir rezultatas.
Skundo atveju dažniausiai pažeidėjui skiriama bauda arba reikalavimas pašalinti pažeidimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą dažniausiai būna nubaudžiami įmonių vadovai – jiems skiriama bauda, kuri privalo būti sumokėta ir papildo valstybės biudžetą“, – rašė atstovė J.Bielskienė.