Mokomės sau ir tik dėl savęs, niekas mums už tai nesumokės ir juolab niekas daugiau, išskyrus mus, neišmoks, tai yra visiškai natūralu ir suprantama. Bet kaip visada yra vienas didelis ir labai išpūstas „Bet“... Abituriento, o gal net ir paprasto mokinio gyvenimą paaiškinsiu ir parodysiu punktais:
a) Vertinimas. Vertinimas lyg ir visiems atrodo labai paprastas ir aiškus, išmokai – 10, neišmokai – 2, neišmokai, bet... – 5. Deja. O, kad viskas būtų taip paprasta! Būna mokytojų, kurie „išmokus“ gali parašyti mažiau, nei „neišmokus, bet...“ Jie atsižvelgia į tavo lėtą mąstymą, nepasitikėjimą ir kerta „per pažymį“...
b) Rašinys egzamine. Va šito, mieloji Švietimo ministerija ir visi kiti, atsakingi už egzaminus ir jų tvarką, va šito aš visai nesuprantu... Būna, rašau, atrodo, apgalvotai, blaivaus proto ir visiškai neturinti jokių sutrikimų. Rašau taip, kaip pati suprantu. Skyrybos, rašybos klaidų – vienetai, na, o stiliaus, „skystų argumentų“ arba „netinkamo teiginio“ – margumynas. Jei aš rašau teiginį, kuris yra mano asmeninė nuomonė, tai kaip jis gali būti neteisingas? Juk visus 12 metų, o dar ir prieš tai, mes buvome mokomi, kad reikia atsižvelgti į kiekvieno nuomonę ir kiekvieno nuomonė yra svarbi ir teisinga. Tai kaip mano parašytas teiginys gali būti nieko vertas? Ką aš pasieksiu gyvenime, parašiusi tinkamą ir tobulą rašinį? Ogi nieko... Dešimtuką atestate. Viskas.
c) Namų darbai. Suprantu, kad darydamas namų darbus tu mokaisi. Viskas šaunu, kol namų darbai neužima miego, valgymo, laisvalaikio laiko. Nebelieka laiko gyventi, mėgautis kažkuo, miegoti ar pavalgyti. Valanda iš valandos, minutė iš minutės rankoje laikau tušinuką. Valgau kaire ranka, o rašau dešine, 3 valanda ryto ir aš vis dar teberašau... Manau, metas nepainioti namų darbų su gyvenimu. Ar nenutiks vieną dieną taip, kad maudydamiesi arba atlikdami gyvybiškai reikalingus šalinimo reikalus, rankoje laikysime tušinuką?
Rašydama nesistengiu nieko sukiršinti. Tiesiog prašau, pagalvokit ir apie mus. Mes irgi norime poilsio, o ir sveikatos problemos kyla tik dėl streso. Ačiū Jums, kurie mus moko, bet prašau, leiskite bent valandą pagyventi.
Su džiaugsmu, taika ir pagarba – Dvyliktokė
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo nuomone? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt!