„Prieš daugiau nei vienerius metus, praėjusių metų spalio pabaigoje, registravausi pas gydytoją dermatologą į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas (VUL SK). Savaime suprantama, laisvų vietų nebuvo, įrašė į eilę. Eilėje buvau tūkstantis kažkuri, nepasitikslinau, nemaniau, kad reikės. Informavo, kad reikės laukti apie metus“, – pasakojo „Delfi“ skaitytoja.
Su tuo sutikusi moteris nusprendė laukti vizito ir praėjus nurodytam laikotarpiui vėl paskambino pasitikrinti, kada jau gali tikėtis apsilankymo pas gydytoją. Atsakymo, kurio sulaukė, ji tikrai nesitikėjo.
„Šiandien paskambinau pasitikslinti, kada gi sulauksiu vizito pas gydytoją, tačiau sužinojusi atsakymą – apšalau. Pasirodo, eilės pas gydytoją reikia laukti du metus. Šiuo metu esu 889-toji eilėje ir artimiausiu metų galiu nesitikėti vizito pas gydytoją“, – emocijų neslėpė ji.
Anksčiau laukimas truko daug trumpiau
Moteris pasakoja, kad pas šį gydytoją ji lankosi jau ne pirmą kartą – tai stengiasi daryti kiekvienais metais, norėdama užkirsti kelią galimiems sveikatos sutrikimams. Paskutinį kartą vizitui taip pat pasirinko VULSK gydytojus, tačiau laukti reikėjo kur kas mažiau.
„Kreipiausi į dermatologą dėl apgamų patikrinimo. Darau tai kasmet, profilaktiškai. Prieš paskutinį užsirašymą jau esu buvusi VUL SK tai pačiai procedūrai, eilės laukiau apie pusę metų, gal net mažiau. Jei tiksliau, lankiausi paskutinį kartą 2022 m. gruodžio mėnesį. Tuomet 2023 m. spalį registravausi pakartotinai, nes galvojau, kad reikės laukti pakartotinio vizito tik porą mėnesių, o ne porą metų“, – nuogąstavo „Delfi“ skaitytoja.
Pasitikrinti paskatino draugės netektis
Profilaktika yra puiki galimybė užkirsti kelią galimiems sutrikimams arba juos pastebėti kuo anksčiau. Tokiu būdu galima išvengti skaudžių komplikacijų. Tuo vadovaujasi ir „Delfi“ skaitytoja. Po skaudžios draugės netekties tokias profilaktines patikras ji laiko būtinybe.
„Anksčiau lankydavausi kitur, tačiau ta įstaiga buvo uždaryta. 2022m., pusmečio bėgyje, dėl melanomos (po apgamo pašalinimo) mirė draugė, kuriai nebuvo dar 40 metų. Todėl nusprendžiau, kad tikslingiausia būtų tikrintis VULSK, ypač po to, kai pirmą kartą eilės sulaukiau tikrai per adekvatų laikotarpį“, – sakė ji.
Pasikeitusi tvarka sudarė nepageidautiną situaciją
Dėl šios problemos susisiekėme su VUL SK Dermatovenerologijos centro vadovu Tadu Raudoniu. Jis patikino, kad anksčiau galiojusi tvarka, norint prisiregistruoti pas centro gydytojus, buvo pripažinta netinkama ir tokiu būdu nebuvo galima pastebėti esančios problemos. Kai tvarka buvo pakeista, susidarė milžiniškos eilės, nuo kurių kenčia gyventojai.
„VUL SK Dermatovenerologijos centre kasmet suteikiama apie 20 000 konsultacijų, iš kurių net 60–70 proc. yra onkodermatologijos konsultacijos, t.y. odos dariniai, apgamai, odos vėžys.
Kol neegzistavo laukiančių pacientų sąrašai, situacija būdavo tokia, kad tam tikrą mėnesio dieną atidaromi kito mėnesio talonėliai ir jie ištirpsta per kelias valandas. Jei nepasisekė – skambinkite kitą mėnesį, gal pavyks gauti taloną. Tai sakyčiau buvo ydinga praktika ir nesimatė problemos masto. Dabar turime kitą problemą – didžiulius laukiančių patekti pacientų skaičius. Kai matome, kad negalime visų priimti greitai, turime nusistatyti prioritetus“, – komentare teigė jis.
Nuo 2024 02 mėn. III lygio dermatovenerologo konsultacijai reikalingas šeimos gydytojo ar kito specialisto išduotas siuntimas. Siuntimo nereikia kreipiantis į II lygio dermatovenerologą, t.y. bet kurią polikliniką.
„Todėl pacientams, turintiems siuntimą dermatovenerologo konsultacijai, yra formuojama atskira eilė, jiems teikiame didesnį prioritetą ir jie konsultacijos įprastai sulaukia per 1–4 mėn. priklausomai nuo kreipimosi priežasties. Pacientai su įtariamu ar diagnozuotu odos vėžiu konsultacijos sulaukia per 1–2 savaites“, – sakė T. Raudonis.
Pacientai, kurie siuntimo neturi, yra įrašomi į ilgesnį ir daug lėčiau judantį laukiančiųjų sąrašą. VUL SK Dermatovenerologijos centro vadovo teigimu, jau vyko šios situacijos aptarimas su skambučių centru. Po jo buvo sutarta, kad darbuotojai informuos pacientus apie susidariusią situaciją.
Iškėlė skaudžią problemą
Didelis gyventojų poreikis ir noras patekti pas gydytojus dermatologus yra ne vienintelis šiai problemai įtaką darantis veiksnys. Kita problema, su kuria susiduria šis sektorius – milžiniškas atlyginimų atotrūkis.
„Tikimės, kad situacija palaipsniui pradės gerėti, kadangi kolektyvas vis pildosi naujais gydytojais. Tačiau deja, niekas nenori dirbti pilnu krūviu – gyd. dermatovenerologo atlyginimas viešajame ir privačiame sektoriuje skiriasi nuo 3 iki 5 kartų. Kasmetinis simbolinis atlyginimo kėlimas 10–15 proc. problemos nesprendžia, turime didžiulį atotrūkį tarp viešo ir privataus sektoriaus, kuris panašu toliau tik didės“, – skaudžia realybe pasidalijo jis.
