Lyčių nelygybė ekonomikoje: kuo ji pasireiškia, kokie pagrindiniai jos bruožai ir kokius lyčių nelygybės aspektus ekonomikoje labiausiai išryškino koronaviruso krizė? „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė atkreipė dėmesį, kad daugiau moterų šiuo metu netenka darbo.
„Dėl karantino daliai ekonomikos sektorių įvedus apribojimus bendras bedarbių skaičius šiuo metu siekia 11,5 proc. Statistika rodo, kad moterų bedarbių gretos didėja kur kas sparčiau nei vyrų. Užimtumo tarnybos duomenimis bedarbių moterų skaičius išaugo net penktadaliu, tuo tarpu vyrų – 14 proc.
Lyginant su praėjusiomis krizėmis, tai gana netipiška. Daugiau vyrų nei moterų dirba, pvz., statybų sektoriuje, kuris labiau susijęs su ekonominiais ciklais, todėl pastarieji per recesiją nukenčia labiausiai. Todėl praeityje per krizes bedarbių vyrų gretos išaugdavo labiau. Bet ši krizė specifinė.
Per ją pastebėjome, kad moterys labiau dominuoja ne tik sveikatos bei švietimo sektoriuose, bet ir apgyvendinimo, meninės, organizacinės bei grožio veiklų srityse. Statistikos departamento duomenimis net 75 proc. apgyvendinimo ir matinimo sektoriuose dirbančių asmenų yra moterys“, – ekspertė paaiškino, kodėl kol kas per karantino krizę nukenčia daugiau moterų, nei vyrų.
Taip pat didžiąją nepilną darbo dieną dirbančių žmonių dalį sudaro irgi moterys. Be to, moterys uždirba maždaug 110 eurų mažiau „į rankas“ nei vyrai.
Daugiau moterų lieka namuose
Visuomenė linkusi kalbėti, kad vyrai vis dažniau imasi iniciatyvos dėl vaikų priežiūros, ima vaikų auginimo atostogas. Specialistė pakomentavo ir situaciją karantino metu, kai vaikai mokosi nuotoliniu būdu.
„Tai daugiausia priklauso individualiai, nuo kiekvienos šeimos. Tačiau „Sodros“ duomenimis net 60 proc. išduotų nedarbingumo pažymėjimų buvo išduoti moterims. Tai atskleidžia, kad uždarius švietimo įstaigas, mokyklas ir darželius vaikų priežiūra didesne dalimi krito ant moterų pečių.
Jei švietimo įstaigos ir toliau liktų uždarytos, dalis moterų gali prarasti profesinius įgūdžius ir taip atsilikti nuo kitų kolegų ir pajamų nelygybė gali dar daugiau išaugti.
Tačiau šiuo atveju yra ir galimybių. Abiems tėvams dirbant iš namų, nuotoliniu būdu, gali sunykti ruošos darbų pasiskirstymo namuose ribos.
Darbdaviai jau dabar situacijos yra verčiami lanksčiau žiūrėti į darbo valandas ir taip padėti darbuotojams suderinti darbą bei namų ruošą, vaikų priežiūrą“, – pozityvo įžvelgė G. Ilekytė.
Vieniši tėvai – be išeities
Šiuo metu daug kalbama ir apie pandemijos pasekmes bei ekonominių karantino pasekmių mažinimą valstybiniu lygiu. Specialistė priminė labiausiai karantino paveiktą grupę.
„Pirmiausia valstybė apskritai turėtų pripažinti, kad vyrams ir moterims apskritai reikia kiek skirtingų priemonių, norint įveikti karantino sukeltą audrą.
Tamsioji karantino pusė moterims matoma ne tik dėl pajamų. Lietuvos policija registruoja maždaug penktadaliu išaugusį pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičių. Ta pati tendencija matoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau kitos valstybės reaguoja greičiau, imamasi priemonių užtikrinti saugumui.
Dažnai pamirštame ir vienišų tėvų šeimas, kurie karantino metu metu neturėjo kito pasirinkimo kaip tik likti namuose ir rūpintis vaikais. Ketvirtadalį visų namų ūkių sudaro būtent vieniši tėvai, o tris ketvirtadalius jų – vienišos mamos.
Šie žmonės, manau, susiduria su pačia blogiausia situacija. Dėl saugumo šios krizės metu prašoma vengti kontakto su senyvais žmonėmis, tad nebuvo galimybės prašyti senelių, kad pasaugotų į darželius ir mokyklas nebegalinčius eiti vaikus“, –
Vis dar gajūs stereotipai
Per pastaruosius 10 metų Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pasiekė tam tikrų tikslų, lyčių nelygybės mažinimo link. Ekonimistė atsakė, ar ši krizė gali tą progresą sustabdyti.
„Krizė tikrai gali sustabdyti progresą, ypač jei pažvelgsime į pajamų nelygybę ir vyrų-moterų atlyginimų atotrūkį, tai žiūrint trumpuoju periodu jis gali netgi padidėti. Bet aš pozityviai žiūriu į ateitį ir tikiuosi, kad krizė atneš ne tik praradimų, bet ir galimybių“, – sakė ji.
Iki karantino lyčių lygybės situacija visgi irgi nebuvo ideali. G. Ilekytė akcentavo ir stereotipų reikšmę.
„2018-ųjų duomenimis atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų siekė 13 proc. Šiuo atžvilgiu Lietuva tarp kitų šalių tikrai neatrodo prastai.
Tačiau kalbant apie darbuotojų skaičių – jei žvelgtume į parlamentarų skaičių Seime arba darbuotojų Centriniame banke – ir skaičiuotume, kiek dirba vyrų, o kiek moterų, situacija yra žymiai prastesnė negu kitose ES šalyse.
Mažai moterų renkasi dirbti ar augti šiuose sektoriuose. Vos viena iš dešimties merginų, stojančių į aukštąsias mokyklas, renkasi informatikos, matematikos ar inžinerijos studijas.
Sakyčiau, socialinės normos ir stereotipai, tokie, kaip neva mergaitės nemoka matematikos, yra pagrindinė tokių problemų priežastis. Reikia laiko, tačiau jie gali išnykti“, – įsitikinusi specialistė.
Ekonomistė pateikė ir pavyzdžių, nuo ko prasideda stereotipinis požiūris.
„Visų tų normų formavimas prasideda dar vaikystėje. Atrodo, juk jei žmogus nori dirbti tam tikrą darbą, negi mes galėtume trukdyti? Bet tie pasirinkimai iš tiesų dažnai nulemti aplinkos, vaikystės, mokytojų ir tėvų požiūrio. Juk jokie tyrimai ir testai niekada neįrodė, kad merginos prasčiau moka matematikai.
Valstybės vaidmuo tame taip pat svarbus: tam tikri aktai bei sprendimai turi įtakos ir lyčių lygybės skatinimo procesus gali paspartinti arba sulėtinti“, – neslėpė G. Ilekytė.
Kviečiame skaitytojus prisijungti prie feisbuko grupės „Pinigai ir reikalai“, kurioje galite užduoti klausimus, susijusius su finansais. Grupę rasite paspaudę čia. Į jūsų klausimus bus atsakoma „Delfi ryto“ laidoje trečiadieniais ir penktadieniais.