Čia iš naujo perpasakojama visa priešistorė ir ateitis. Kino kūrėjas su visa senąja komanda kviečia atsidurti tamsioje ir ne itin džiuginančioje ateityje, kai mutantai ir žmonės baigia savo egzistenciją nuo žūtbūtinio ir beprasmiško karo, kuriame nėra laimėtojų.
Apie ką mes čia…
Praėjus daugeliui metų nuo žūtbūtinės kovos tarp žmonių ir mutantų San Franciske, pasaulis skyla į dvi dalis. Vienoje barikadų pusėje atsiduria žmonės, kurie valdo mašinas, galinčias rasti mutantų slėptuves ir jas sunaikinti, o kitoje – medžiojami įvairių sugebėjimų turintys aukštesnės evoliucijos piramidės pakopos sutvėrimai, kuriems ateina galas šiame beprasmiškame kare.
Atsidūrus ant žlugimo ribos, profesorius Ksavieras su savo ištikimiausiais parankiniais randa būdą, kaip galima užbaigti kraujo praliejimą. Jis pasiunčia į praeitį Loganą, kuris privalo suvienyti jaunuosius Čarlzą ir Eriką, išgyvenančius ne itin lengvą laikotarpį, nuo jų ir priklausys mutantų ir visos žmonijos ateitis.
Kūrinio vidus
Visi komiksų gerbėjai laukė tos dienos, kai Bryanas Singeris vėl suvienys visą seną „Iksmenų“ komandą ir pristatys naujus populiariųjų super herojų nuotykius. Šį kartą šie nuotykiai nėra itin džiaugsmingi, nes pagaliau sulaukėme istorijos apie Sentinelius, kuriuos galėjome pamatyti trečioje žymios epopėjos dalyje.
Iš tikrųjų kai po filmo „Ernis“ pabaigos pasirodžiusiame trumpame klipe pamatėme pažįstamus veidus, iš karto tapo aišku, kad mūsų lauks nostalgiška kelionė į praeitį, kurioje vėl susitiksime su senais ir pamiltais bičiuliais. Įdomiausias faktas tas, kad viskas sukurta pagal senuosius komiksus, todėl patį filmą galima priskirti tiek prie originalios trilogijos, tiek prie „Pirmosios klasės“. Abiem atvejais pristatomas kiekvienos iš pateiktų trečioje ir „Pirmos klasės“ istorijų pratęsimas, todėl naująjį B. Singero darbą reikia vertinti iš šių dviejų prizmių, neišskiriant nuoseklumo.
Pradžioje reikia paminėti, jog tai išties didžiulis filmas, kuriame atsižvelgta į didžiausias smulkmenas, todėl filmo metu galima išgirsti nemažai pokalbių apie žymius istorinius įvykius bei pamatyti gana tikrovišką veiksmą, kuriame pasirodo realios istorinės asmenybės, padariusios daug svarbių darbų (Ričardas Niksonas, Džonas F. Kenedis, Nikita Chruščiovas ir kiti), minimi realūs įvykiai (Vietnamo karas ir jo padariniai). Patraukliausios mintys, žinoma, - apie JFK ir jo nužudymo aplinkybes.
Scenaristas šmaikščiai pateikia „tikrąsias“ Amerikos prezidento nužudymo aplinkybes bei patį kaltininką. Iš tikrųjų tokie siužetiniai vingiai pakankamai maloniai nuteikia peržiūrai, nes filme parodomos ne vien fantastinius elementus turinčios scenos. Taip pat puikiai pristatomas aštunto dešimtmečio hipiškas laikotarpis. Mados klyksmas, gražiai atkurtos gatvės ir jų aplinka, priklausanti būtent aptariamam laikotarpiui, bei žmonių būdas ir jų pasaulėžiūra – tai vienas didžiausių filmo pliusų, todėl nepriverčiama jaustis nepatogiai. Realybė susipynusi su fantastika, kas gali būti geriau bežiūrint filmus, sukurtus pagal komiksus? (...)
Juostos veiksmo pateikimas ir apgalvoti siužetinės linijos sprendimai - tai vienas iš geriausių viso filmo variklių. Kelionės laiku visada buvo aktualios kine, todėl daugelis kino kūrėjų ne kartą yra bandę pristatyti šią temą vis kitokiu, įmantriu būdu.
Bryano Singero komanda pateikė gana gerą dabarties ir ateities pasaulio viziją, kurioje vaizduojama mintis apie tai, kaip galima vienu neapgalvotu veiksmu pakeisti visą žmonijos ateitį. Istorijos pamatui buvo panaudotas vienas iš svarbiausių „Iksmenų“ etapų - Sentinelių, su kuriais teko kovoti visai mutantų rasei, atsiradimo užkulisiai. Labai įdomiai pateikta jų atsiradimo istorija, kurioje režisierius perteikia mintį apie kitokių individų persekiojimus.
Žinant, kad filmo kūrėjas atvirai demonstruoja savo homoseksualumą, jis tuo pačiu apeliuoja į žmones: iš tikrųjų visi mes esame vienodi, tik skiriamės savo seksualiniais, religiniais įsitikinimais, tačiau išorėje mes tokie patys. Taip pat reikia paminėti ir tai, kad siužetinės linijos pateikimas ir visas veiksmas rutuliojasi labai įdomiu ir įtraukiančiu kampu, todėl filme atsiranda tam tikra intriga.
Bet svarbiausia tai, kad viso filmo metu žiūrovas laikomas įtampoje, iš kurios tiesiog neįmanoma ištrūkti. „Užsuktas“ siužetas priverčia rimtai paspėlioti, pasukti galvą ir suprasti, kaip vis dėlto gali baigtis šis filmas, bet nenuspėjamai vystomas veiksmas neleidžia to padaryti. Puikiai apgalvotas scenarijus verčia pripažinti ir tą faktą, jog tai geriausias „Iksmenų“ filmas iš visų, kurie buvo sukurti iki šiol. Tokios žaibiškai ir įdomiai vystomos, o, svarbiausia, apgalvotos iki menkiausios smulkmenos ekranizacijos nebuvo įmanoma tikėtis, tačiau pirmų dviejų filmų apie mutantus kūrėjas leido patirti nuostabą, o tai neabejotinai - labai gerai.
Juosta pilna įvairiausių naujų veikėjų, tačiau ne jie kelia nostalgiją ir nuostabą, o visi seni, pamėgti trilogijos veidai, kurie gal ir epizodiškai pasirodo ekrane, tačiau priverčia pasijusti itin maloniai. Pagrindinį variklį užkuria nusiųstas į praeitį Ernis, kuriam vėliau pradeda asistuoti jauni Profesorius ir Magnetas, prie kurių misijos prisideda ir šimtus pavidalų turinti Mistika ir Žvėris. Viskas lyg „Pirmojoje klasėje“, tačiau su vienu pataisymu. Filme pagaliau pasirodo trilogijos veidai: senieji Erikas su Čarlzu, Aisbergas, Štorm ir Kite.
Ciklopas, Džina, Roug tik kelioms sekundėms nudžiugina gerbėjų akis. Gaila, kad jie pasirodė tik tokiam trumpam laikui. Nors filme ir akcentuojamas pats Ernis, tačiau, deja, jis čia tik kaip uždanga tikro personažo atskleidimui. Jaunasis Magneto sukuria tikrai epinį šou, kuris net ir po peržiūros išlieka atmintyje labai ilgai. Vien ko verta paskutinė scena su jo meistriškai sugalvota Baltųjų rūmų ataka. Nėra abejonių, kad kituose filmuose būtent jis taps esminiu visos istorijos pamatu, o ne Ernis, kuris jau beveik dvidešimt metų mus džiugina savo brutalumu. Neblogai parodomas ir paaiškinamas Sentinelių atsiradimas, todėl ir šie personažai tiek praeityje, tiek ateityje išgyvena tam tikrą technologinę evoliuciją. Traskas ir vienas svarbiausių Ernio priešų, dar jaunas majoras Straikeris prisiderina prie bendro istorijos pamato taip, jog iš karto galima pasakyti, kad 2009 metais pasirodęs filmas „Iksmenai pradžia. Ernis“ iškrenta iš bendro kitų juostų konteksto, todėl šį darbą galima vertinti kaip atskirą, nieko bendro neturintį projektą.
Apibendrinant pamatytą vaizdą galima nedvejojant teigti, kad naujieji „Iksmenai“ yra kažkas neįtikėtino, šviežio ir žodžiais sunkiai nupasakojamo. Tai komiksinės „Marvel“ visatos šedevras, kuris lenkia visus iki šiol pasirodžiusius darbus mutantų tematika. Smagu, kad grįžo pirmtakų kūrėjas Bryanas Singeris, kuris įnešė į filmą daug energijos ir pratęsė tai, ką buvo pradėjęs 2000 metais. Pasibaigus filmui nereikia pabėgti iš salės, nes po visų titrų laukia itin gera staigmena, kuri anonsuos vieną svarbiausių įvykių 2016 metais pasirodančiame filme pavadinimu „Iksmenai: Apokalipsė“, kuris taps priešpaskutiniu žingsniu iki visų filmų serijos pabaigos.
Techninė juostos pusė
Filmo produkcijos lygis neįtikėtinas, todėl iš karto reikia paminėti, jog tai pats brangiausias serijos filmas, vien tik už filmavimą kino kūrėjams kainavęs 250 milijonų dolerių. Žinoma, šia suma sukurta kokybė yra akivaizdi.
Specialieji efektai nuostabūs, spalvingi ir kvapą gniaužiantys, tačiau tam tikrose vietose, CGI atrodo pernelyg kompiuterizuoti, lyg žiūrėtum paskutinį Singero darbą „Džekas milžinų nugalėtojas“, kuriame tikroviškai pateiktų efektų buvo labai mažai. Kita vertus, kūrėjai bandė kaip įmanoma labiau priderinti rodomą vaizdą prie trilogijos, todėl kai kuriose vietose viskas ir atrodo taip dirbtinai. Tačiau nuo to bendras vizualinis planas, kuris yra stulbinantis, nenukenčia. Trimatėje erdvėje filmas atrodo dar įspūdingiau, todėl akimirksniu galima pajusti Sentinelių prisilietimą ir jų spinduliuojamą energiją.
Kameros darbas kaip ir kitose „Iksmenų“ dalyse nepriekaištingas. Kiekviena scena itin vaizdžiai ir efektingai pateikiama, tačiau tai, ką parodė Magneto ir kaip jį pristatė filmo kūrėjai, yra neįkainojama. Tokio didingo pasirodymo ir taip žaibiškai parodyto personažo visame filme nebuvo, nors ir kiekvienas iš veikėjų turėjo progų pasireikšti. Veiksmo scenose kamera irgi detaliai apčiuopia visą parodomą vaizdą.
Muzikinis fonas sukuria puikią atmosferą ir prisitaiko prie rodomų scenų efektingumo. Nemažai aštuntojo dešimtmečio muzikos pakelia nuotaiką, taip pat labai taisyklingai atkuria ano laikotarpio atmosferą. Labiausiai efektingomis kompozicijomis užburia agresyvus Magneto pasirodymas ekrane. Tai epiškiausi viso filmo momentai, kai tampa akivaizdu, kas čia tikras bosas. Sustiprintas garso montažas leidžia pajusti ir tikrą siaubą bežiūrint į suniokotą planetą bei kai kurių personažų viešpatavimą.
Juostos montažo darbai atlikti be priekaištų, ypač atsižvelgiant į tai, kad filmo tematika - apie keliones laiku, kurios dažniausiai pridaro daug bėdų filmų kūrėjams. Nuosekliai su intriga papasakota istorija nenukenčia, o tai labai gerai, nes filmas prikausto dėmesį iki pat pabaigos.
Aktorių kolektyvinis darbas
Į „Iksmenų“ visatą grįžus visiems senųjų dalių veikėjams, pagrindiniu akcentu vis dėlto tampa Hugh Jackmanas ir jo sukurtas charizmatiškasis Ernis. Ir nors Ernio svarba filme yra didžiulė, šį kartą ne jis tampa svarbiausiu herojumi. Kaip bebūtų, aktorius jau septintą kartą nuostabiai įkūnija populiarų veikėją, kuris savo brutaliu įvaizdžiu pritraukia minias gerbėjų.
Tikroji juostos žvaigždė, Michaelis Fassbenderis, kurio populiarumas per keletą metų išaugo iki padangių, parodo visą savo meistriškumą ir perteikia Magnetą dar nematytu būdu. Oskarui nominuotas aktorius net ir komiksiniuose filmuose demonstruoja savo puikius aktorinius sugebėjimus. Šį kartą jis perspjovė pats save ir parodė, kad tas Erikas, kurį buvo galima pamatyti „Pirmoje klasėje“, yra tik vaikiškas pavidalas to monstro, kuris slepiasi jo viduje.
Britas Jamesas McAvoy‘us irgi dramatiškai perteikia savo personažo likimą, tačiau prisiminus jo paskutinius filmus, aktorius lyg ir vaidina tą patį apsinešusį nuo narkotinių medžiagų veikėją, kuris keičia aplinką ir išvaizdą, tačiau lieka tokiu pat. Vaidybos prasme nėra jokių priekaištų.
Šį puikų trio praeityje papildo Žvėries atlikėjas Nicholas Houltas, kuris šį kartą nepademonstruoja nieko įsimintino, tačiau jo buvimas juostoje labai gerai nuteikia. Vis dėlto, meilės kontekstas irgi yra svarbus, ypač kai širdies drauge tampa Jennifer Lawrence herojė Mistika. Gražus duetas, kuriam vis dėlto nelemta būti kartu.
Senoji gvardija su Patricku Stewartu, įkūnijančiu senąjį Profesorių, ir Ianu McKellenu, pasirodančiu kaip penktojo lygio Magnetas, priverčia pajausti nostalgiją tiems laikams, kai dominavo trilogija. Nors ir trumpam, bet prie jų prisideda Ellen Page, Shawnas Ashtonas ir Halle Berry. Kelioms sekundėms pamatome ir Anna Paquin su Famke Janssen bei Jamesu Mardsenu. Iš naujesnių antrojo plano veidų reikia paminėti itin populiarųjį „Sostų žaidimo“ aktorių Peterį Dinklage‘ą.
Tikėkimės, jog 2016 metais visi tie, kurie pasirodė tik labai epizodiškuose vaidmenyse, gaus daugiau laiko bei svarbos ir taip sugebės atkurti visą pilnavertę „Iksmenų“ filmų visatą.
Verdiktas
„Iksmenai: Praėjusios ateities dienos“ – tai neabejotinai pats prabangiausias, didingiausias, efektingiausias ir kokybiškiausias serijos filmas apie žymiuosius „Marvel“ visatos mutantus. Jame žiūrovams pateikiamas nepriekaištingai ištobulintas scenarijus, stulbinantys vizualieji efektai, dinamiškas veiksmas ir kvapą gniaužiantys Magneto pasirodymai, po kurių labai sunku atsipeikėti ir grįžti į realybę.
Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 10/10
Techninė juostos pusė – 9/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 10/10
Bendras vertinimas: 10/10