Apie ką mes čia…
Po prieš trejus metus įvykdytos misijos, trys draugai patraukia į skirtingas puses. Goša apsigyvena vienuolyne, Danielis bando pajausti tikrų slavų gyvenimo ypatumus kaime, o Jarikas tiesiog laimingai gyvena su savo žmona. Bet, kaip bebūtų, jie visi tampa reikalingi savo šaliai. Kibernetinis teroristas nulaužia Rusijos gynybos kodus ir žada paviešinti visą slaptą informaciją, jei valstybė jam neišmokės milijardų dolerių.
Rusų vadovybė turi dvi išeitis – pasiduoti provokacijai ir išmokėti išpirką, arba sužinoti slaptažodį, kuris sustabdytų nusikaltėlį. Nenorėdama mokėti pinigų, gynybos vadovybė nusprendžia į misiją pasiųsti tris seksomanus, kurie turėtų išsiaiškinti tą slaptažodį, slypintį vienoje iš nusikaltėlio buvusių merginų. Ji ištaria slaptažodį orgazmo metu, todėl kiekvienam iš bičiulių teks pasinaudoti visais savo privalumais ir nusitempti ją į lovą, kol neprasidėjo Trečiasis pasaulinis karas.
Kūrinio vidus
Kai prieš tris metus kinuose pasirodė pirmasis filmas, galvojau, kad nieko blogiau sugalvoti negalima, tačiau kaip aš klydau! Pasirodo, galima! Tęsinys kaip diena ir naktis skiriasi nuo pirmtako, kuris, deja, atrodo žymiai adekvatesnis ir savo idėja net pranašesnis už šias pamazgas, siūlomas mums antroje dalyje, pristatomas „režisieriaus“ Sariko Andreasiano (…).
Jeigu pirmoje dalyje pagrindiniai veikėjai tiesiog turėjo nuvažiuoti į seksturą ir tuo pačiu laimėti pinigus už savo pasiekimus lovos reikaluose, tai antrame filme jiems savo agregatais teks gelbėti visą pasaulį. Scenarijų, matyt, rašė žmogus, ne tik kad prisižiūrėjęs holivudinių blokbasterių, bet dar ir trenktas. Sveiko proto žmogus tokio sugalvoti tiesiog negalėtų – tai misija neįmanoma. Na, bet turime, ką turime.
Veikėjai gauna misiją, skrenda į Los Andželą ir privalo pasimylėti su devyniomis moterimis, kurios orgazmo metu gali ištarti Rusijos vadovybei taip reikalingą kodą. Įdomu, kas sugebės perspjauti tokią nesąmone? Manau, kad dar ilgai mums teks laukti stebuklo, kuris sugebės aplenkti šio filmo scenarijų.
Juostos metu matomos klišių klišės ir, kas svarbiausia, tokd tautos veidas, kuri nuvažiavusi į bet kokią šalį atostogauti padaro iš savęs idiotus. Taip, ne visi žmonės tokie, bet stereotipai lieka stereotipais. Neveltui užsienyje kartais bijo rusų turistų. Taigi, filme matomos filmų detalės iš „Ponas Bynas“, „Super Džonio prisikėlimas“, „Kaimiečiai Beverlyje“, „Amerikietiškas pyragas“ ir kt. Tai ką galima sakyti apie siužetinę liniją ir pačią istoriją, jei viskas yra nukopijuota iš kitų juostų?
Veiksmas prasideda veikėjų ir jų likimų pristatymu, jiems gyvenant atsiskyrėlių gyvenimą, palaidojus sekso malonumus labai giliai, tačiau be jokios reikšmingos priežasties jie grįžta ir bando gelbėti pasaulį, pasinerdami į lytinius malonumus su keistomis damomis. Šį kartą pasikeičia ir veiksmo teritorija. Vyrams tenka skristi į JAV, kad ten išspręstų valstybinę problemą. Merginų kabinimo būdai tokie nejuokingi, kad darosi tiesiog graudu.
Vienintelis dalykas, kuris gelbėja šį filmą, yra būtent merginos, kurios savo įspūdingomis kūno formomis bent kažkiek sugeba pakeisti situaciją. Nors, kita vertus, tai ne pornografinis filmas, todėl kino salėje galima pasijausti ne itin patogiai. Manau, vyrams tai labai suprantamas dalykas. Juostos veikėjai neištobulinti, visiškai neturintys charizmos moliai, kuriems moteris atsiduotų nebent už labai nemenka sumą pinigų.
Gošos fizionomija taip ir prašosi plytos, o Danielis… Jis viso filmo metu eskalavo rasizmą ir nacionalizmą. Skandalingojo Nikitos Džigurdos pasirodymas galutinai sužlugdė šį filmą. Kankynė tiek ausims, tiek akims. Vieninteliu adekvačiu šioje situacijoje išliko vedęs pareigūnas, kuris bent kažkiek sugebėjo išlaikyti šeimos vertybes. Nors apskritai, kokios ten vertybės šiame filme? Jokios pagarbos moterims, nes jos juostos metu pavaizduotos lyg mėsos gabalas, kurį reikia pradurti iešmu ir ilgai kepti it kokį šašlyką. Šlykštu, tiesiog šlykštu ir neskoninga.
Rusijos armėnai bando prilygti holivudiniams standartams, ką įrodo dialogų skurdumas, bet net ir tai jiems nesiseka. O finalinė frazė „Mes „padarėme“ Ameriką“ tiesiogine to žodžio prasme nužudė visas viltis dėl rusų pramoginio kino ateities, jei jame dominuos toks kinas.
Apibendrinus šį filmą, apie kurį daugiau žodžių išspausti tiesiog negaliu, teigiu, jog tai ne tik pats blogiausias matytas rusų filmas, bet tai vienas prasčiausių visų laikų matytų mano filmų. Tokias juostas reikia uždrausti rodyti (...).
Techninė juostos pusė
Techniškai irgi viskas labai blogai. Montažas klaikus, matomos dublių klaidos ir, žinoma, pati istorija suskaldoma tokiu būdu, jog vos tik įsibėgėjus vienai scenai ir vieno pagrindinių misijos herojų pristatymui, viskas nutraukiama ir neskoningai pereinama prie kito veikėjo. Ir taip kas kartą, kai jau bandai įsivažiuoti į rodomą filmo siužetinės linijos veiksmą. Tas pats ir su garso montažu.
Nežinau, ką ten vartojo kino kūrėjai, tačiau Nikitos Džigurdos pasirodymo metu garsas taip sustiprinamas, kad pradedi bijoti dėl savo ausų būgnelių likimo. Lygiai tą patį galima pasakyti apie neatsakingą operatorių ir jo nesąmoningą darbą, bandant pristatyti JAV ir Los Andželo gatves. Net peizažai ir jų gausa verčia jausti gėdą dėl kito žmogaus. Manau, vaikas su video kamera nufilmuotų gražiau. O ką jau kalbėti apie filmo pradžioje parodytą pasivažinėjimą po miesto apylinkes.
Liūdna žiūrėti į tokius neskoningus ir degradacijai prilygstančius vaizdus. Muzika irgi nieko nepakeičia, nors, tiesą pasakius, jos čia kaip ir nebuvo. Keli repo „gabalai“, kurie turėtų perteikti Los Andželo miesto atmosferą (nejaugi kūrėjai galvoja, kad mieste dominuoja juodaodžiai ir jų muzika?) ir dar kelios rusų bei armėnų dainos, kurios parinktos visiškai netinkamu momentu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Apie aktorius kalbėti beprasmiška, nes jų čia tiesiog nebuvo. Ir vėl, kaip ir ankstesniuose Sariko filmuose, dominuoja Armėnijos atstovai ir, žinoma, „Comedy Club“ grietinėlė, kuri ne tik kad juodai nusibodo TNT kanale, bet dar ir lenda į kino ekranus, parodydami savo nemokšiškumą. Romanas Junusovas ir Tairas Mamedovas kaip nemokėjo vaidinti, taip ir neišmoko, tačiau vis dėlto yra vienas žmogus iš jų šutvės, kuris pasirodė adekvačiausias.
Tai – pirmos dalies romantiką Jariką įkūnijęs Konstantinas Kriukovas, kuris suprato, koks blogas ir žeminantis buvo pirmasis filmas, kad kategoriškai atsisakė vaidinti tęsinyje. Iš naujų personažų atlikėjų galima paminėti beprotišku gyvenimo keliu einantį Nikitą Džigurdą. Jis kaip iš siaubo filmo išlindęs monstras su dinozauro balsu. Manau, kad Tiranozauras, išgirdęs jo balsą, pabėgtų į krūmus. Taip pat juostoje pasirodo „Comedy Clubo“ ir „KVN“ rezidentas Dmitrijus Kožoma, kuriam iš akių matėsi, jog ne vieta šiame nesusipratime, nors jis iš visų pasirodė geriausiai.
Moterų gvardijoje, tenka pripažinti, akis kaitinantys vaizdai. Vien ko vertas garsiausios rusų porno filmų žvaigždės Elenos Berkovos pasirodymas. Taip pat filme pasirodo ir gražuolės Nastia Zadorožnaja, Natalija Rudova, Natalija Zemcova ir Tatjana Kotova (...). Ir galiausiai, Pamela Anderson. Taip taip, Pamela Anderson irgi pasirodo šiame filme. O ta scena, kurioje buvusi TV serialo „Gelbėtojai“ žvaigždė gauna dovaną, matyt, ir yra jos honoraras pasirodyti filme. Bet tai irgi nieko nekeičia, nes filme jos buvimas lygus minutei rodomo laiko.
Verdiktas
„Ką išdarinėja vyrai! 2“ – tai viena prasčiausių visų laikų rusų komedijų, kuris savo bukumu pralenkia tiek naująją „Kaukazo belaisvę“, tiek pirmąją istorijos apie tris seksomanus dalį. Filmas toks tragiškas, jog jį bežiūrint tiesiogine to žodžio prasme jauti, kaip degraduoji. Juostoje dominuoja medinė vaidyba, klaikūs dialogai ir nuobodžiai vystoma siužetinė linija, rasizmas, nacionalizmas, na ir, kas svarbiausia, moterų žeminimas prilyginant jas mėsos gabalams (...).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!