Režisierius kviečia atsidurti naktiniame gatvių lenktynininkų pasaulyje, kuriame nuolat vyksta įvairiausios machinacijos, verda kovos dėl geriausiųjų titulo ir nepaisoma jokių saugumo taisyklių, nes greitis yra įaugęs kiekvienam pavojingiausių lenktynių dalyviui į kraują.
Apie ką mes čia…
Tobis Maršalas – vienas geriausių savo srities specialistų, puikus automechanikas ir dar geresnis vairuotojas, kuriam vieną dieną nepasiseka ir jis pakliūna už grotų. Atsėdėjęs dvejus metus, pilnas ryžtingumo ir neapykantos, vyras išeina į laisvę su vienu vieninteliu tikslu – atkeršyti tam, dėl kurio teko kankintis tą laikotarpį, praleistą įkalinimo įstaigoje.
Kūrinio vidus
Beveik kas metus pasirodo vieno ar kito kompiuterinio žaidimo ekranizacija, tačiau dar nė viena iki šiol nebuvo tokia artima žaidimui kaip pirmasis „Absoliutus blogis“, „Tylioji kalva“. Prie jų dar galima paminėti „Persijos princą“, kuris kokybiškai atkūrė žaidime vaizduojamą pamatą. Kiti ekranizuoti žaidimai atrodė tiesiog skurdžiai, ypač jei jų kūrimą apsiimdavo „legendinis“ Uwe Bollas.
Dabar turime naują žvilgsnį į populiariąją žaidimų seriją, kurią apima šis vienas, per dvi valandas trunkantis filmas. Įdomiausia, kad filmo kūrėjai pasiryžę nukonkuruoti vieną pelningiausių kino franšizių „Greiti ir įsiutę“ dėl jų neapdairumo iš gatvių lenktynių perspektyvos, kuri jau seniai nedominuoja šioje filmų serijoje.
Naujausios žaidimo ekranizacijos pamatu tapo keturios skirtingos dalys, sujungtos į vieną didžiulę siužetinę liniją. Joje, kaip ir visada, atsiduria puikus vairuotojas, turintis daug priešų ir kovojantis dėl savo garbės, orumo ir pergalės. Akivaizdu, kad filme dominuoja „Most Wanted“ motyvas, prie kurio prisijungia „Carbon“, „Underground 2“ ir vienas naujesnių – „The Run“.
Kaip ir priklauso, filmas apie lenktynes neapsieina be nutrūktgalviškų triukų ir išvaizdžių galingų mašinų lenktynių neuždarais keliais. Daug avarijų, daug mirčių ir daug adrenalino, kuris kiekviename iš trijų filme parodytų etapų neleidžia nuobodžiauti. Veiksmo prasme filmas kokybiškas ir pateikiamas be kokio nors priekaišto. Prisiminus tokius niekalus kaip „Ekstremalus greitis“ ir „Redline“, kuriuose irgi dominavo mašinos, galima pasakyti, jog šis filmas - tai geriausia po „Greitų ir įsiutusių“, ką mums atneša filmai apie gatvių vairuotojus. Vien jau nuo variklių riaumojimo per visą kūną pereina šiurpuliukai, o ką jau sakyti apie įspūdingiausius manevrus, kuriais žiūrovus džiugina filmo kūrėjai.
Siužetinės linijos pateikimas ir pats scenarijus, atsižvelgiant į patį juostos turinį, atrodo labai banaliai ir visiškai nuspėjamai. Žinoma, nederėtų per daug rimtai žiūrėti į šioje juostoje pasakojamą istoriją, nes ne ji čia svarbiausia, tačiau kūrėjai galėjo bent jau šiek tiek labiau paįvairinti bendrą vaizdą kokia nors įmantresne intriga, kuri filmo pabaigoje galėtų leisti pakilti į žymiai aukštesnį lygį, nei vien tik pasipuikavimą automobiliais didžiuosiuose kino ekranuose.
Kaip bebūtų, tai dar kartu ir filmas, kuriame beveik neatskleisti jo herojai. Yra parodytas vienas jų gyvenimo etapas, kuriame ir vyksta pagrindinis juostos veiksmas, tačiau išvystyti juos kaip charakterius turinčius veikėjus buvo nelemta. Tobis Maršalas taip ir liko paslaptimi, todėl sprendžiant iš paskutinės filmo scenos, jeigu juostai pavyks tapti hitu, sulauksime tęsinio, kuriame, galbūt, jo herojus bus pateiktas taip vaizdžiai kaip turėjo būti pristatytas šiame filme.
Vienas iš maloniausių filmo momentų – kai kurių svarbių detalių įterpimas į pasakojamą istoriją. Visų pirma labai nustebtume, jei filmo metu nebūtu nė vienos scenos su veikėjų įnirtingu noru laimėti, žaidžiant vieną iš „Need for Speed“ žaidimo dalių. Labai nustebinęs ir kūrėjams suteiksiantis didžiausią pliusą dalykas – kino ekrane rodoma pati didingiausia visų laikų automobilių gaudynių scena kine. Bent jau akimirkai pamatytas legendinis Steve‘ą McQueeną ir jo šedevras „Bulitas“ suteikia labai daug teigiamų emocijų. Išties, tai didžiulė duoklė klasikinio filmo kūrėjams, kurie padarė didžiausią įtaką šiame žanre ir lenktynių tematikoje kine.
Filmas pasibaigia taip pat kaip ir prasidėjo - su kai kuriais neaiškumais, todėl tenka laukti tęsinio, kuris galės atsakyti į kai kuriuos klausimus. Taip pat tenka laukti ir naujos „lenktynių“ bangos mūsų šalyje, kai vietiniai „kietuoliai“ atsisės į savo supuvusius bolidus ir nesąmoningomis išdaigomis pradės masiškai terorizuoti nekaltus praeivius. Taip visada nutinka po kokio nors filmo apie lenktynes pasirodymo kino teatruose.
Techninė juostos pusė
Pasirodžius filmo anonsams atrodė, kad viskas šioje efektingoje ir akiai malonioje juostoje kompiuterizuota. Kino ekranuose pamačius visą bendrą vaizdą ir lenktynių pateikimą, galima drąsiai teigti, jog didžiulė dalis siužetinės linijos raidos buvo nufilmuota ne paviljonuose su žaliais ekranais, o gatvėse, kuriose ir vyko pagrindinis juostos veiksmas.
Operatoriaus darbas filmui suteikia žaidimo atmosferą, nes vykstančios lenktynės ir jų pateikimas per kameros objektyvą iš įvairių kampų detalizuotai atspindi tam tikras scenas, vykstančias ir pačioje populiarioje kompiuterinių žaidimų serijoje. Didelis dėmesys sutelktas ir į mašinų pavaizdavimą, bet čia jau labai dideliais komerciniais tikslais padarytas manevras, turintis prabudinti potencialius prabangių automobilių pirkėjus.
Didžiausias visos žaidimų serijos koziris buvo garso takelis, kuris lenktynių metų suteikdavo daug azarto ir puikios nuotaikos. Filme, deja, yra vos keli neblogi muzikiniai sprendimai, padėsiantys dar labiau apipavidalinti vykstančias gaudynes. Gaila, bet šioje vietoje galima buvo pasirinkti išties stiprių kompozicijų, kuriomis vyresni žiūrovai būtų persikėlę į nostalgiją sukeliančius laikus, kai populiariausi žaidimai buvo „GTA: Vice City“ ir „Undergound 2“.
Filmo montažo darbai vidutiniški. Veiksmas pateiktas kaip ant lėkštutės, kiekvienas važiavimas atrodo stabiliai, tačiau kartais pritrūkdavo stipresnio perėjimo iš vienos scenos į kitą. Viskas pasitaiso paskutiniame važiame, bet iki tol veiksmas padalintas į tris etapus, kurie sujungti demonstruoja eilinį ir standartinio pobūdžio veiksmą, kuriame nėra nieko išsiskiriančio iš kitų banalių žanro atstovų.
Aktorių kolektyvinis darbas
Žaibiškai dėl šedevru vadinamo serialo „Bręstantis blogis“ išpopuliarėjęs, vieną iš dviejų pagrindinių veikėją įkūnijęs aktorius Aaronas Paulas gauna vis daugiau pasiūlymų dirbti kine, todėl pirmu didėlį potencialą turinčiu filmu tampa populiarios žaidimo serijos ekranizacija. Aktorius, įkūnijęs Tobio Maršalo veikėją, atrodė pakenčiamai, tačiau žymiai sustambėjęs nesugeba atsikratyti pono Pinkmano etiketės. Tai standartinis ir niekuo neišsiskiriantis personažas.
Pagrindinio antagonisto vaidmuo atiteko ne ką mažiau charizmatiškam Dominicui Cooperiui, kuris vienintelis iš visos aktorių grupės sugebėjo bent kiek perteikti savo personažą. Vaidybos prasme jis lenkia visus kitus filme pasirodančius aktorius.
Moterišką gvardiją papildo dvi gražios merginos, kurios visą filmo rodymo laiką atrodo pernelyg susikausčiusios. Imogen Poots, gavusi Džulijos vaidmenį, ir Dakota Johnson, suvaidinusi Anitą, ekrane atrodė lyg seserys. Abi jos buvo tik vizualus filmo papildymas.
Galiausiai vieną pagrindinių vaidmenų atlikęs Michaelis Keatonas pamažu sugrįžta į didįjį kiną. Visai neseniai suvaidinęs naujame „Robote policininke“, aktorius pademonstravo visai neblogus aktorinius gebėjimus, tačiau čia jam pritrūko ekrano laiko deramai pasipuikuoti prieš jaunesnės kartos artistus.
Verdiktas
„Ištroškę greičio“ – tai techniškai ir vizualiai labai kokybiškas produktas, kuriame veiksmas ir beprotiškai vaizdžios gatvių lenktynės kompensuoja banaliausią scenarijų ir visiškai tuščius pagrindinius veikėjus, kuriems tiesiog nebuvo lemta atsiskleisti per dviejų valandų trukmės filmą. Kaip ekranizacija galbūt ir nėra geriausias pavyzdys, tačiau kaip filmas apie gatvių lenktynininkus –vienas maloniausių savo žanro atstovų.
Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 5/10
Techninė juostos pusė – 8/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 6/10
Bendras vertinimas: 6/10