Nežinau, ar rašytojas, ar režisierius norėjo tai pasakyti, bet jiems tai pavyko! Idėja ta, jog teisėsauga savo rankose laiko visą prostituciją, narkotikus. Amžių amžiais su šiomis globaliomis problemomis kovoja niekaip nesusitvarkydama, nes visada atsiranda tokių herojų kaip Briusas, gyvenime patyrusių didelius nuosmukius, kuriuos užglaisto troškimu būti paaukštintu. Taip pat - narkotikais ir prostitutėmis.
Maža to, nenustodamas tenkinti savęs prostitučių draugija, vyrukas sugeba lyg „moteriškė iš siuvyklos“ įsivelti į karštas darbines peripetijas turėdamas tikslą pažeminti kolegas. Briuso herojus žiūrovų akivaizdoje - kaip tikras purvo superherojus: mokantis apgauti draugą, išduoti, gyventi su seksu ir savo gyvenimo nuoskaudomis paslaptyje.
Populiarus ir kokybiškas žingsnis - „priklausomybės“ tematikos kine naudoti inteligentiškus garso takelius. Gudrus, labai vykęs ėjimas. Juokingiausia, kai labiausiai erzinančiose vietose girdimi malonūs sielai garsai. Įdomus derinys – tai lyg testas protui.
„Purvas“ – filmas, privertęs pasišlykštėti juodąja gyvenimo puse. Juolab, kai tokiose vietose ji šlykšti, egoistiška, nesveika. Aplodismentai režisieriui, privertusiam begales kartų jaustis nepatogiai, pamatyti tai, kas yra uždengta nuo mūsų didele paklode, bet tuo pačiu – tai taip akivaizdu.
Vertinimas: 8/10