Supratusi savo konkurentų klaidas, kino studija „Universal“ pasiryžo dar kartą atgaivinti ir į kino ekranus perkelti žymiojo kompanijos „Apple“ įkūrėjo istoriją, į režisieriaus kėdę pakviesdama Oskarų laureatą Danny Boyle‘ą, kuris savo talento dėka sugebėjo pagaminti iš jau matyto pasakojimo tikrą saldainį.
Apie ką mes čia…
Vienas iškiliausių mūsų dienų protų, Steve‘as Jobsas sugebėjo sukurti kompaniją, kurios vertė ir populiarumas perkopė visus įmanomus barjerus. Tačiau ne taip lengva išlaikyti tai, kas su kiekviena minute plečiasi, ypač kai tau už nugaros tupi pikti vanagai, norintys pasimėgauti padarytu darbu ir pasisavinti sau dalelę kompanijos…
Kūrinio vidus
Naujausias Danny Boyle‘o filmas – tai dar vienas labiausiai nenusisekusių pastarųjų metų kino projektų, kurio kelias į kino ekranus buvo išties vertas atskiro filmo. Pirmiausia, iš projekto dėl finansinių sunkumų pasišalino keli režisieriai, tarp kurių buvo ir pats Davidas Fincheris. Antra – išėjus režisieriui, pagrindiniam vaidmeniui patvirtintas Christianas Bale‘as taip pat paliko juostą, o tai privertė studiją „užšaldyti“ projektą. Tačiau galiausiai po ilgų filmo scenaristo Aarono Sorkino pastangų, galų gale buvo įkalbėtas Danny Boyle‘as, kuris itin greitai pasiruošė juostos filmavimui. Dėl pagreitinto juostos kūrimo buvo ne itin atsižvelgta į juostos kokybę, apie kurią tuoj ir pakalbėsime.
„Steve Jobs“ filmo buvo laukiama ne vien dėl to, kad jam scenarijų parašė didis Aaronas Sorkinas, pelnęs Oskarą už geriausią 2010 m. adaptuotą scenarijų filmui „Socialinis tinklapis“, bet dar ir dėl puikaus britų kino kūrėjo Danny Boyle‘o, kurio filmografijoje galime rasti tokius darbus kaip „Traukinių žymėjimas“, „28 dienos po“, „Lūšnynų milijonierius“ ir „Transas“. Taigi, tokia kūrėjų komanda tikrai privertė laukti galimai Oskarams paruoštos juostos.
Naujoji juosta, kurioje nuodugniai papasakotas Steve‘o Jobso gyvenimas iš verslininko perspektyvos, kardinaliai skiriasi nuo to filmo, kurį galėjome regėti dar 2013 metais. Šis filmas paremtas „Apple“ kompanijos vadovo biografija, kurią parašė Walteris Isaacsonas, o ne kokia nors „Wikipedijos“ paimta medžiaga. D. Boyle‘o filmas tampa itin asmenišku ir gana giliu požiūriu į pačią S. Jobso asmenybę, parodant jo psichologinį portretą per kelias prizmes.
Filmo veiksmas lėtas – tai leidžia labai gerai įsijausti į patį pasakojimą, kuriame nemažai detalių skiriama korporacijų valdymui ir vidinei „Apple“ struktūrai, pagal kurią jie jau tiek metų sėkmingai gyvuoja. Daug puikių ir prasmingų dialogų papildo kiekvieną gerai surežisuotą sceną. Beveik visose filmo scenose galime stebėti puikiai pateiktą „Apple“ augimo formulę bei sužinoti, kokias esmines klaidas daro kai kurie verslininkai, norintys pavergti rinką. Tokie scenarijaus vingiai filmą sugeba akimirksniu transformuoti į projektą, kuris labai artimas pažintinėms „Discovery“ kanalo laidoms. Būtent dėl tokių vaidybinių filmų mes sugebame mokytis ir pasisemti tam tikros patirties, o tai ir padaro kino peržiūras ne tik puikia pramoga, bet ir naudinga.
Šnekant apie patį Steve‘ą Jobsą, tai jis filme ne tik dominuoja, bet ir atsiskleidžia iš kelių pozicijų. Pirmiausia, tai savimi pasitikintis genijus ir lyderis, paskui kurį žygiuotų armijos sekėjų. Antra – verslininkas, kurio noras išstumti „Microsoft“ ir „IBM“ iš lyderių pozicijų technikos versle yra toks didžiulis, kad vertas pagarbos.
Trečia – žmogus, trapus žmogus, kuris jaučiasi vienišas ir nesuprastas aplinkinių. Be Steve‘o, filme puikiai atskleidžiamas ir jo kolega Steve‘as Wozniakas, kuris visai neseniai buvo aplankęs ir Lietuvą. Puikus abiejų personažų pateikimas, parodantis ne tik beribę jų draugystę, bet ir nesusitarimus, skirtumus ir jų vizijų priešpriešą, kuri vos nesuskaldė kompanijos. Be to, kiekvienam personažui buvo skirta nemažai laiko pasirodymui, tai irgi pliusas. Neapleido kino kūrėjas ir kitų veikėjų, kurie juostai tapo svarbiu varikliu, atskleidžiant S. Jobso asmenybę.
Pabaigoje norisi paminėti, kad šis filmas skirtas kiekvienam, kuris ne tik domisi šio iškilaus žmogaus veikla ir jo sukurtos įmonės produkcija, bet dar ir filmas tikriems gerų dramų ir biografinių filmų gerbėjams, kurie nepasigailės praleidę dvi valandas kino salėje. Tikiuosi, kad filmas paklius į kokius nors prestižinius apdovanojimus bent jau scenarijus ir režisūros kategorijose. Jis to vertas.
Techninė juostos pusė
Žiūrint iš techninės pozicijos, filmas pastatytas kokybiškai. Jame netrūksta ir gero operatoriaus, sugebančio apčiuopti svarbiausias detales, simbolizuojančias Jobso kaip asmenybės genialumą. Čia kalbu apie tai, kaip Steve‘ą pristatinėjo patys žmonės, belaukdami jo pasirodymo scenose, sukeldami tikrą triukšmą, tarsi laukdami kokios nors roko muzikos grupės. Taip pat ir pats juostos tonas – pilkos spalvų paletės, simbolizuojančios išskirtinį režisieriaus stilių, sukuriančios atitinkamai gerą pasakojimo atmosferą ir nuteikiančios itin gerai peržiūrai.
Muzika filme ne itin sužavi – ji gera, tačiau kokios nors muzikinės kompozicijos, kuri „įkristų“ į ausį ir nenorėtų išeiti, deja, nebuvo. Užtat garso montažas, juostos pasakojimas puikiai sumontuoti ir stipriai paveikia.
Aktorių kolektyvas
Seniai bematytas didžiuosiuose kino ekranuose aktorius Michael‘as Fassbenderis pagaliau sugrįžta su stipriu vaidmeniu, galinčiu jam pelnyti pirmąjį Oskaro apdovanojimą už geriausią vyrišką vaidmenį. Aktorius ne tik puikiai įsijautė į savo personažą, bet ir peržiūros metu sugebėjo skleisti stiprią aurą, būdingą pačiam S. Jobsui. Be kalbų, tai vienas stipriausių aktoriaus pasirodymų karjeroje, kurį teko matyti. Tačiau šiais metais „Makbetas“ vis dėlto buvo jo karjeros viršūnė.
M. Fassbenderiui talkino ištisas Oskarų laureatų arba nominuotų auksinei statulėlei aktorių kolektyvas. Puikiai pasirodė komikas Sethas Rogenas, kurį dažniausiai galime matyti kvailio ir apsirūkusio idioto vaidmenyse. Čia jis parodė lygį ir įrodė, kad turi talentą ne vien juokinti ir rodyti įvairiausias veido grimasas, bet ir vaidinti rimtuose filmuose. Aktorius žengia savo gero bičiulio Johno Hillo pėdomis, o tai yra tikrai gerai.
Kitus vaidmenis atliko Kate Winslet, suvaidinusi Joanną Hoffman, ir Jeffas Danielsas, atlikęs Džono Skalio vaidmenį. Juostoje taip pat galime pamatyti Johną Ortizą ir Michaelą Stuhlbargą.
Verdiktas
„Steve Jobs“ – tai solidi ir įdomi biografinė drama, kurią mums padovanojo „oskarinis“ režisierius Danny Boyle‘as, suteikdamas galimybę iš arčiau pažvelgti į vieno iškiliausių mūsų dienų genijaus asmenybę.
Filmo metu susipažįstame ne tik su Steve‘o gyvenimo būdu, juo kaip verslininku ir vizioneriumi, bet dar ir su visos „Apple“ korporacijos veikla. Prie įdomaus scenarijaus prisideda ir kokybiškai atliktas kameros darbas, gerai parinktas pasakojimo tonas ir Oskaro verta Michael‘o Fassbenderio vaidyba.