Taigi fotografuoti šiais laikais tikrai gali kiekvienas. Meškos dviračiais išmoksta važiuoti, žmogus žmogų padaro, o čia… Telefonu fotografuoti daug mokslo juo labiau nereikia. Bet šia rašliava aš noriu pagelbėti tiems, kurie ruošiasi žengti žingsnelį į priekį nuo telefono ar „muilinės“ ir nusipirkti veidrodinį fotoaparatą.
„Brendas“
Pirmas klausimas, kuris kyla naujokui - kokį „brendą“ (prekės ženklą – DELFI) pasirinkti? Na, visa laimė, kad jų nėra tiek daug. Praktiškai užtektų juos ant rankos pirštų suskaičiuot (jau matau, kaip „profai“ išdidžiai maunasi batus).
Jei nori atrodyt kaip „profas“, aišku, rinkis „Nikon“ arba „Canon“. Visokius „Pentax“, „Olympus“ ir pan. negirdėtus „brendus“ renkasi tik visokie keistuoliai, hipsteriai ar šiaip norintys būti ne kaip visi normalūs. Dar vienas privalumas rinktis „Nikon“ arba „Canon“ yra tas, kad aplinkui vis tiek atsiras draugelių „profų“, kurie turi daug stiklų (čia taip „mandrai“ reikia vadinti objektyvus, na, tu juk būsimas „profas“, tai turi tą žinot). Aišku tu naiviai tikiesi, kad tau juos ims ir paskolins, bet realybė, deja, tokia, kad kai tik tu to paprašysi, tave tą pačią minutę išbrauks iš draugų sąrašo ir nekels tau telefono ragelio („ko tokio?“ - pagalvojo išmanus jaunimas).
Modelis
Kai jau išsirinkote „brendą“, pastebite, kad prie jo dar yra kažkokie skaičiukai, reiškiantys modelį. Čia galima ilgai ir nuobodžiai pasakoti, bet jūs gi vis vien neskaitytumėte. Todėl paaiškinu trumpai apie populiariausius modelius - kuo mažiau skaičiukų pavadinime, tuo „kietesnis“ ir brangesnis bus „fotikas“ (fotoaparatas neskamba „kietai“, ar ne?). Pavyzdžiui ten, kur modelyje yra keturženklis skaičius, tai jie skirti visiškai žaliems ir nesuprantantiems. Ten kur triženklis - tokiems kažkiek suprantantiems, bet „skūpiems“, kur dviženklis - jau kažkiek prakutusiems, o ten, kur yra vienas skaičius - va ten jau „profams“. Turinčius tokius reikia gerbti, mylėti, pavydėti.
Objektyvas
Pradėkim nuo to, kad objektyvų „mauntai“ (taip „profai“ vadina objektyvo jungtį į fotoaparatą) skiriasi. Kitaip sakant - neprašykit draugelio „profo“ paskolint „stiklo“, jei pas jį kitas „brendas“. Išsaugosit vieną draugą. Tikrai nėra būtina žinoti, kaip atrodo visi „mauntai“ ir kuo vieni nuo kitų skiriasi. Ką jums reikia žinoti - tai, kad jie būna dviejų rūšių - „mano“ arba „ne mano“. Ateityje gal dar reikės žinoti trečią - „tas, kur perėjimą turiu“. Bet čia ateityje, dabar nesigilinkit.
Milimetrai
Jie reiškia židinio nuotolį. „Bet juk aš neturiu židinio…“ - pagalvojote? Tada aiškinu paprasčiau. Apie milimetrus, užrašytus ant objektyvo, reikia žinot taisyklę „kuo mažiau - tuo daugiau“ arba „kuo daugiau - tuo toliau“. Kitaip sakant - kuo mažiau milimetrų, tuo daugiau matai, arba kuo daugiau milimetrų - tuo toliau matai. Pasirink pats, kurį lengviau atsiminti, ar tiesiog kurį lengviau suprasti.
Tarkim 8 mm – 18 mm reikalingas tada, kai fotografuojate dramblį mažame kambary, nėra kur atsitraukti, o dramblį norit „nufotkinti“ visą. Dar jis idealiai tinka sovietiniame tualete (tam, kur nuo vonios atskirtas ir atsisėdus keliai remiasi į duris).
18 - 50 mm yra maždaug tai, ką matai akimis nejudindamas galvos į visas puses. Tiek milimetrų dažniausiai turi „kit’inis“ objektyvas ar tiesiog „kit’as“. Ne, tai ne ta tavo mėgstama laida - taip vadinami objektyvai, kurie dažniausiai komplektuojami su fotoaparatu. „Profai“ tokius menkina - „tipo nelygis“.
50 - 200 mm - taip vadinami „portretiniai“ objektyvai. Jei turite apkūnią draugę ir ji prašo jūsų jai surengti fotosesiją, tai šie objektyvai kaip tik. Kuo apkūnesnė, tuo milimetrų skaičių rinkitės didesnį.
200 mm – 500 mm… Šie objektyvai jau tinkami fotografuot voveraitėms miške arba voveraitėms iš gretimo namo, jei jos užuolaidų neturi.
Diafragma
Ant objektyvų be skaičiukų su milimetrais dar būna skaičiukai su „f“ raide. Apie žodį „diafragma“ sužinosite vėliau. Dabar bandau paaiškinti suprantamai.
Kuo mažesnis „f“ - tuo ryškumo zona nuotraukoje bus mažesnė. Kitaip sakant, fotografuojant su f/1.4 - 2.8 savo katiniuką pievelėje, foniukas bus gražiai išplaukęs (na, kaip pas „profus“ esat matę). Ir patalpose su jais dar galėsit fotografuot be „blico“ (reikėtų sakyt blykstės, bet „profai“ taip nekalba). Jums nereikės nužudyto fotografuojamojo, kad jis nejudėtų ir gautųsi „neišplaukęs“.
Objektyvai, kuriuose f/4,5 ir daugiau yra „tamsūs“ ir neverti dėmesio - jei norite paniekinamų „profų“ žvilgsnių, rinkitės tokį.
„Grip’as“
Žinau, kad skamba „nesveikai“, žinau. Čia toks daiktas, kuris prisisuka prie jūsų fotoaparato apačios (jei jūs, aišku, teisingai jį laikote). Jame slepiasi papildomas akumuliatorius. Taip pat dabar jūs turėsite dar vieną mygtuką fotografavimui ir jums bus žymiai patogiau fotografuoti „portretiniu“ režime (stačiai, nu). Bet iš tikro tai čia ne pagrindiniai „grip’o“ privalumai. Pagrindinis - dabar jūs jau tikrai būsite panašus į profą, nes tik tokie juos turi.
„Blenda“
Taip, skamba kaip keiksmažodis, bet ką jau dabar. Tai tas daiktas, kur prisisuka prie objektyvo galo ir bando jūsų objektyvą saugoti nuo įvairių negandų - saulės, lietaus, pirštų anspaudų ar smūgio į sieną. Taip pat kaip ir „grip’as“, prideda „kietumo“. Ypač jei „blenda“ didelė.
Blykstė (ar, kaip minėjau, „blicas“)
Būna vidiniai ir būna išoriniai. Vidiniai - tai tie, kur iššoka pačiu netinkamiausiu metu, kai bandote fotografuoti automatiniu režimu. Apie juos aš gal net nekalbėsiu. Ir jūs apsimeskit, kad jo nesat gyvenime naudoję ir net negirdėjote, kad tokie būna. Vidinės blykstės skirtos tik priešų fotografavimui. O pas „profus“ fotoaparatuose jų net gamykliškai nebūna. Išorinės blykstės būna trijų rūšių - pigiausios, po to tos, kurių galvos kilnojasi „aukštyn – žemyn“, ir brangiausios - kurių galvos kilnojasi ir sukiojasi visomis kryptimis. Tokį jums ir reikėtų turėti, jei norite būti „kietas“.
Tai trumpai tiek - dabar beliko tik eiti ir fotografuoti. Ir nenusiminkite, jei pirmos nuotraukos atrodys prasčiau nei darytos telefonu. Meškos irgi pirmą kartą pamačiusios dviratį neatsisėdo ir nenuvažiavo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!