Jie pritraukia žiūrovus prie kino ekranų ir leidžia patirti neišdildomą įspūdį dėl įtampos, adrenalino ir nutrūktgalviškai pateikto veiksmo. Tačiau tai, ką mes turime dabar, prasidėjo nuo visiškai nekaltų gatvių lenktynių, pakeitusių patį žanrą… Apžvelkime, kaip „Greiti ir įsiutę“ vystėsi nuo pat pamatų.
Robas Cohenas ir lenktynių pradžia
Kai 2000 metais studija „Universal Pictures“ kreipėsi į režisierių Robą Coheną, tais laikais žinomą iš vaikams skirto fantasy filmo „Drakono širdis“ (angl. „Dragon Heart“) ir įtempto siužeto trilerio „Dienos šviesa“ (angl. „Daylight“), jis nė nenutuokė, kad padės pamatus pelningiausiai studijos franšizei, kuriai lemta gyvuoti visą dešimtmetį. Iš karto buvo nuspręsta, kad filmas bus tamsesnių tonų ir jame karaliaus dvi temos – vagystės ir nelegalios gatvių lenktynės, kurios iki šiol buvo vangiai perkeliamos į didžiuosius ekranus. Ši mada buvo aktuali aštuntajame dešimtmetyje, kai pasirodydavo tokie filmai, kaip „Išnykimo taškas“ (angl. „Vanishing Point“) ar „Dingti per 60 sekundžių“ (angl. „Gone in 60 Seconds“).
Kad projektas įgautų autentišką pavidalą, filmo konsultantu tapti buvo pakviestas žinomas gatvių lenktynininkas Johnas „T“ Elishas, kuris parekomendavo įsigyti 1995 m. „Mitsubishi Eclipse GSX“, 1994 m. „Toyota Supra RZ“ ir 1993 m. „Mazda RX-7“. Studija filmavimui nupirko po penkias kiekvienos markės mašinas ir kiekviena jų kainavo po dešimt tūkstančių dolerių. Būtent tiek kainavo paversti jas į tokį pavidalą, kurį žiūrovai galėjo pamatyti filme.
Visas pirmosios „Greiti ir įsiutę“ dalies kolektyvas
Filmavimas vyko Los Andžele ir truko keturis mėnesius, tačiau pasiruošimas jam truko ilgiau. Pirmiausia, dėl kai kurių aktorių, kurie neturėjo vairavimo teisių. Michelle Rodriguez ir Jordana Brewster atėjo į filmavimo aikštelę visiškai žalios, tačiau jau po dviejų mėnesių galėjo vairuoti taip gerai, kad filmavimo pertraukų metu kartu su savo kolegomis Paulu Walkeriu ir Vinu Dieseliu rengė savo lenktynes.
Juostai pasirodžius kino ekranuose tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje atsirado nemažai gerbėjų, kurie įkvėpti juostos pradėjo kurti savo nelegalių gatvės lenktynių pasaulį. Žinoma, nemažai jų tai padarė nesėkmingai, todėl vos tik pasirodžius filmo DVD, matėsi užrašas, draudžiantis atkartoti triukus, kuriuos buvo galima pamatyti filme.
Pirmoji dalis visame pasaulyje užsidirbo 217 milijonų dolerių, nors turėjo 38 milijonų biudžetą. Iš pradžių tai buvo ganėtinai solidus startas, leidęs pratęsti serijos vystymą.
Sulaukusi tarptautinės finansinės sėkmės, studija vos po kelių mėnesių nuo pirmojo „Greitų ir įsiutusių“ filmo anonsavo tęsinį. Buvo paruoštas scenarijus, kuriame dėmesio centre buvo Vino Dieselio vaidinamas Domas Toretas, tačiau aktorius nepanoro grįžti, nes po pirmojo filmo pasirodymo jis sulaukė daugybės pasiūlymų. Taip pat nutiko ir pirmojo filmo kūrėjui Robui Cohenui, kuris kartu su juostos žvaigžde nusprendė padirbėti su veiksmo filmu „Trigubas X“ (angl. „xXx“) ir atsisakė žymiai didesnių siūlomų honorarų.
Prodiuseriai nenuleido rankų ir labai greitai surado naują režisierių Johną Singletoną, kuris su savo scenaristų komanda greitai pakoregavo jau turimą scenarijų. Vietoj Vino Dieselio kino kūrėjas pasiūlė karjerą pradedančio aktoriaus Tyrese‘o Gibsono kandidatūrą, su juo jie jau bendradarbiavo filme „Vaikis“ (angl. „Baby Boy“). Juosta įgavo daugiau spalvų, humoro ir dar daugiau veiksmo. Filme taip pat pasirodė daug naujų veikėjų, kurie vėliau pasirodydavo vienoje ar kitoje dalyje.
Be Vino Dieselio tai buvo jau ne „Greiti ir įsiutę“
Pagrindinį vaidmenį atliko Paulas Walkeris, kuris, kaip ir jo kolega Vinas Dieselis, gavo begalę pasiūlymų, tačiau atmetė juos ir pasirinko pratęsti pradėtą kelią. Aktoriui tiesiog labai patiko automobiliai ir jis pats mėgdavo dalyvauti įvairiausiose lenktynėse, todėl būtent jo aistra automobiliams neatėmė iš žiūrovų malonumo stebėti šį jauną ir daug žadantį aktorių pamiltame 2001 m. pasirodžiusio filmo amplua.
Antram filmui studija skyrė 76 milijonus ir dar 40 milijonų dolerių reklamai. Juosta uždirbo daugiau už pirmąją dalį – 236 milijonus dolerių, tačiau tai nebuvo itin tenkinantis rezultatas, ypač, kai filmas pasaulyje buvo priimtas ganėtinai skeptiškai. Kritikai taip pat negailėjo riebių žodžių apie pratęsimą.
Veiksmas persikėlė iš JAV į Japoniją
Nenorint paleisti iš rankų gana neblogai pradėtos franšizės, studija „Universal“ panoro serijoje naujovių, bet tuo pačiu – ir sutaupyti, todėl buvo atsisakyta žinomų aktorių, o patį veiksmą perkėlė į Japoniją. Ten kūrybinei grupei buvo suteiktos finansinės lengvatos ir pasiūlytas 20 milijonų dolerių vertės šalies investuotojų indelis, kad filme atsirastų vietos reklamai. Taip studija sutaupė, tačiau juostos filmavimui vis vien sugebėjo išleisti 85 milijonus dolerių.
Režisieriumi tapo mažai žinomas Justinas Lynas, kuris turėjo savo viziją ir matė projekto vystymą visiškai kita linkme, nei jis buvo pradėtas. Tačiau neturėdamas patirties tokiame žanre, jis turėjo paklusti godiems filmo prodiuseriams, kurie nenorėjo prarasti į projektą investuotų pinigų. Veiksmas buvo perkeltas į Japonija, Justinui Lynui debiutuojant kaip režisieriui.
Filme buvo pristatytas dar vienas lenktynių būdas – driftas, todėl juostą vietoje įprastinio „Greiti ir įsiutę“ pavadinimo gavo dar prierašą – „Tokijo drifas“ (angl. „Tokyo Drift“). Toks pavadinimas turėjo intriguoti ir į kino sales sukviesti dar daugiau lenktynių mylėtojų, bet pakeitus pagrindinius ankstesnių dalių aktorius, žiūrovams nebuvo įdomu žiūrėti į naujus veidus. Po pirmosios uždaros peržiūros, skirtos ištikimiausiems žiūrovams, buvo nuspręsta, kad į istoriją turi grįžti Vinas Dieselis. Aktorius sutiko nusifilmuoti vienoje scenoje, kurią galime matyti pačioje „Tokijo drifto“ pabaigoje dėl pagarbos savo draugui Robui Cohenui, atlikusiam vykdančiojo prodiuserio pareigas. Tačiau dėl tolimesnio jo personažo pasirodymo serijoje buvo iškeltos rimtos sąlygos. Eksperimentas perkelti filmą į Japonijos žemė nesuveikė, filmas užsidirbo gana mažai pinigų, vos 158 milijonus dolerių ir atnešė studijai tam tikrų nuostolių. Ši dalis galėjo būti paskutinė visoje serijoje.
Naujas kvėpavimas ir senos komandos sugrįžimas
Po gana slidaus ir visiškai netenkinančio finansinio rezultato ir kelionės į Japoniją, studija „Universal“ ilgus trejus metus galvojo, kaip galima būtų ir vėl įkvėpti gyvybės į potencialo turinčią filmų seriją. Jų maldos buvo išklausytos ir į pagalbą atėjoVinas Dieselis, kurio karjera irgi ne itin gerai sekėsi. Tačiau aktorius iškėlė tam tikras sąlygas, kad jį ir vėl būtų galima pamatyti filme.
Pirmiausia, jis pareikalavo sugrąžinti visą originalią komandą iš pirmojo filmo, na, o kita sąlyga buvo ta, kad jis sėdės prodiuserio kėdėje. Neturėdama kitos išeities, studija sutiko ir, kaip matome, nepralaimėjo. Ketvirtoji dalis vaidinosi lygiai taip pat kaip ir pirmtakas, o į ją sugrįžo Paulas Walkeris, Jordana Brewster ir Michelle Rodriguez.
Prireikė 8 metų, kad ir vėl viename kadre pamatytumėme Viną Dieselį ir Paulą Walkerį
Juosta tapo ne tik puikiai priimta kino žiūrovų ir kritikų, tačiau sugebėjo užsidirbti ganėtinai solidžią sumą – 363 milijonus dolerių. Tai buvo ne vien tik pats geriausias serijos rezultatas visame pasaulyje, bet kartu ir stipriausiai iki šiol pasirodęs serijos filmas tėvynėje. Toks rezultatas neliko nepastebėtas, jis taip pat padėjo ne itin gerus laikus išgyvenančiai studijai šiek tiek pakilti iš nuostolių duobės.
Pusė milijardo – ne riba
Įgavusi naująjį kvėpavimą, „Greitų ir įsiutusių“ serija praplėtė savo žemėlapį ir lygiai taip, kaip koks filmas apie Džeimso Bondo nuotykius, ėmė keliauti po pasaulį. Dabar po Tokijo ir Meksikos atėjo laikas Brazilijai, kurioje įvyko ne tik vienas įspūdingiausių kada nors matytų bankų plėšimų kine, bet ir buvo pristatytas pats kiečiausias serijos filmas, apimantis visus įmanomus žanrus. Jame negaliojo jokie fizikos dėsniai, o po peržiūros norėjosi dar kartą nulėkti į kino seansą, nes tai buvo tiesiog nepriekaištinga.
Juosta gavo aibes šiltų atsiliepimų iš žiūrovų, o kritikai filmą įvardijo kaip patį geriausią 2011 metų veiksmo žanro projektą. Projekte sudalyvavo dar daugiau žvaigždžių, kurios jau kadaise buvo pasirodžiusios ankstesniuose filmuose. Pirmiausia tai Tyrese‘as Gibsonas, kurio mes nematėme nuo 2003 metų ir nuo jo visai komiško pasirodymo, o taip pat ir reperis Ludacrisas, su kuriuo buvo bendradarbiaujama tais pačiais 2003 metais. Taip pat vieną pagrindinių vaidmenų atliko žinomas imtynininkas Dwayne‘as „Uola“ Johnsonas, kuris dar labiau pagyvino veiksmą. Juostą kuravo Justinas Lynas, kuriam ši filmų serija tapo tikru tramplinu karjeroje.
Penktoji serijos dalis iškėlė franšizę į visiškai naują lygį
Tai – kiečiausias kada nors matytas reginys Brazilijoje. Filmo biudžetas išaugo iš 85 milijonų iki 125, bet tai nepakenkė studijai. Toks prašmatnumas ir juostos kokybė atnešė kūrėjams, kurie tikrai nepasikuklino, stulbinamus 628 milijonus dolerių. Iki šiol apie tokius stambius pinigus studijos „Universal“ vadovai galėjo tik pasvajoti. Supratę, kad filmų serija išgyvena atgimimą, buvo iš karto paskelbtas šeštos dalies filmavimo grafikas ir dar viena vietovė – Londonas.
Veiksmas persikėlė į Europos žemyną. Į filmą sugrįžo visa penktos dalies komanda ir pati Gina Carano. Ne vien pliki vyrai privalo daužyti snukius filme, kartais tą gali daryti ir seksualios mušeikos, kaip Michelle Rodriguez su kovų menų meistre Gina Carano. Kaip naujovė lenktynėms autostradoje buvo atvežtas tankas. Taip, TANKAS! Visi, kurie žavėjosi penktosios dalies grakštumu, čia galėjo tiesiog staugti iš laimės, nes tiek daug veiksmo ir beprotiškų triukų jiems dar neteko matyti jokiame kitame veiksmo filme. Nors, žinoma, pačiai istorijai visi šie išsišokinėjimai nepadėjo, o filmas buvo sutiktas šalčiau už ankstesnes dalis. Autostrada, lenktynės, tankas ir laisvi skrydžiai? Kodėl gi ne...
„Greiti ir įsiutę 6“ – tikra veiksmo bomba
Juostos biudžetas siekė 160 milijonų dolerių, tačiau vėlgi, naujausias filmas studijai sukrovė dar daugiau pinigų. Šį karta buvo lemta uždirbti net 788 milijonus dolerių. Ir tai – be jokių trimačių erdvių, už kurias dažniausiai klojami didesni pinigai. Po dar vienos sėkmės, režisierius Justinas Lynas nusprendė, kad jam gana būti viename projekte ir jis nusprendė nebebūti režisieriumi, užleisdamas šias pareigas kitam kūrėjui. Jis pasiliko teisę būti vykdančiuoju septintojo filmo prodiuseriu.
Skaudi Paulo Walkero netektis
Atsisakęs režisieriaus posto, Justinas Lynas pasiūlė savo kolegą, malaizietį ir siaubo žanro genijų Jamesą Waną, kuriam naujas projektas tapo ne vien tik dideliu iššūkiu, bet kartu ir pačiu didžiausiu karjeros projektu. Sukūręs „Pjūklą“ (angl. „Saw“), „Tūnąs tamsoje“ (angl. „Insidious“) ir „Išvarymą“ (angl. „The Conjuring“), režisierius gavo gana nemažą pasitikėjimą iš studijos, todėl jie jam skyrė 165 milijonus dolerių naujausiam projektui.
Filmas turėjo išvysti dienos šviesą 2014-ųjų metų vasarą, tačiau įvyko tragedija. Keturiasdešimtmetis, tikroji „Greitų ir įsiutusių“ filmų serijos pažiba aktorius Paulas Walkeris 2013 m. lapkričio 30 dieną žuvo siaubingoje autokatastrofoje. Filmavimas buvo vos įgavęs pagreitį – buvo nufilmuota šiek tiek daugiau nei 60 procentai juostos, kai filmas neteko bene pagrindinio savo herojaus.
Juostos kūrimas buvo sustabdymas neaiškiam laikotarpiui, o greitai po filmavimo nutraukimo pradėjo sklisti kalbos, kad filmas išvis nebepasieks kino ekranų. Penkis mėnesius vyko kova dėl projekto ateities. Labiausiai už filmo pasirodymą kovojo Vinas Dieselis, kuriam Paulas Walkeris buvo kaip brolis. Jis norėjo, kad žiūrovai pamatytų jo darbą paskutinį kartą, o pats filmas taptų jo karjeros viršūne.
Paul Walker – 1973-2013
Be Paulo Walkerio juostos užbaigti niekam nebuvo įmanoma, todėl studija nusprendė pasitelkti jo jaunesnius brolius, kurie atliko visas neužbaigtas scenas. Kad būtų tikroviška, buvo nuspręsta panaudoti CGI technologija. Taip pat buvo perrašytas scenarijus ir perfilmuota dalis scenų. Tai studijai kainavo nemažai pinigų, todėl projekto biudžetas nuo 165 išaugo iki 250 milijonų.
Veiksmas vyko iš karto po „Tokijo drifto“ įvykių ir pagrindiniame antagonisto amplua pasirodo ne kas kitas, o veiksmo filmų asas Jasonas Stathamas, kurio visi pasaulio gerbėjai laukė labai ilgą laiką.
Būtent jis ir turėjo atlikti pagrindinio blogiečio vaidmenį šeštame serijos filme. Juostos veiksmas šį kartą persikelia į Los Andželą ir Dubajų, todėl, kaip ir ankstesniuose filmuose, „Greitų ir įsiutusių“ žemėlapis vis plečiasi.
„Greiti ir įsiutę 7“ (angl. „Furious 7“) viso pasaulio, įskaitant ir Lietuvos kino ekranus, pasiekė balandžio 3 dieną. Filmui prognozuojama didelė sėkmė tiek tėvynėje, tiek pasaulyje. Sklinda kalbos, kad naujausias filmas turi realius šansus užsidirbti milijardą dolerių. Bet ar tai paskutinis filmas, parodys laikas. Neseniai buvo pranešta, kad studija „Universal“ galvoja apie dar tris filmus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!