Kriauklė, vonia, tualetas, indaplovė iki viršaus pilni šios „gėrybės“. Pirma mintis, kad nelaimė nutiko pas mus, todėl greitai puolėm viską šluoti, užsukom vandenį visame bute ir bandėm atkimšti visas kriaukles. Bet kuo labiau atkimšinėji, tuo vandens daugėja . Pasirodo, problema – ne mūsų bute. Paskambinome bendrijai, kuri pasakė, kad turbūt užsikimšo namo kanalizacija, liepė kuo greičiau kviesti avarinę tarnybą ir skambinti namo pirmininkui. Tą ir pradėjau daryti, bet negalvojau, kad jau labai greitai pasinersiu į sunkiai protu suvokiamą detektyvą.
Atvažiavo avarinė tarnyba ir patvirtino, kad tikrai užsikimšusi viso namo kanalizacija, ir kadangi mūsų butas yra visoje vamzdynų grandinėje paskutinis, todėl visos „gėrybės“ bėga pas mus. Tačiau jie niekuo pagelbėti negali, nes neturi raktų nuo šiluminių mazgų, esą mūsų namas nutraukė sutartį su jais ir mazgus tvarko patys gyventojai. „Skambinkit pirmininkui.“
Paskambinau pirmininkui, paaiškinau situaciją, jis pasakė, kad yra išvykęs į užsienį, tačiau visus reikalus tvarko namo santechnikas. Paskambinus santechnikui, šis pareiškė, kad yra užsiėmęs ir negali atvykti padėti avarinei tarnybai likviduoti „tualeto“ mūsų name. Paklausus, ar galima gauti raktus, šis pareiškė, kad raktai jo automobilyje, automobilis – autoservise, todėl jis užeiti galės tik vakare. Iš naujo skambinam pirmininkui. „Kreipkitės į buhalteriją, – pasakė jis, – Ji tikrai turės raktus nuo šiluminių mazgų“. Paskambinus į buhalteriją atsiliepusi moteris pareiškė, kad raktus turi tik pirmininkas, arba įmonė, esanti mūsų name.
Kadangi pirmininkas, kaip ir minėjo, raktus paliko santechnikui, paskambinome įmonei. Atsiliepęs vyriškis pareiškė – „raktus turime, bet neduosime, tai yra jūsų problema, jūs ir tvarkykitės.“ Galiausiai avarinė tarnyba pasiūlė išgriauti buto sieną, kad pasiektų vamzdį, arba tiesiog palaukti savo namo santechniko. Teko rinktis antrąjį variantą, todėl jie paprašė pasirašyti, kad buvo atvykę, dar parašė kainą – 15,69 eurai, ir išvyko. Beliko laukti tik mūsų santechniko-išgelbėtojo, kuris atvyks nežinia kada. O aš taip ir sėdėjau namie su kibiriuku, semdamas kaimynų „turtus“ ir bandydamas bent kiek pravėdinti namus nuo aitraus kvapo, nuo kurio mane ir mano namiškius jau pykina. Sakote, reikėjo išeit pakvėpuoti grynu oru? Deja, išėjus pakvėpuoti kaimynų „turtus“ būtų vėl tekę semti nuo grindų.
Reziumė paprasta: nesuprantu, už ką mokamos namo administravimo išlaidos, jeigu atsitikus ekstremaliai situacijai, ne tik niekas nedaroma, bet ir pačiam stengiantis padėti išspręsti situaciją, žmonės, kuriems yra mokami pinigai, elementariai atsisako padėti...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!