Ji mėgsta keliauti, dažnai vasaroja su mumis sode, niekur nebėga, mano mamos numylėtinė. Mėgsta kartonines dėžutes, miega jose, galanda nagus. Kleopatra iki šiol iš pradžių nepripažįsta kitų katinų, jai reikia daugiau laiko apsiprasti.
2012 m. antrą Velykų dieną su vyru pasiėmėme katiną Saimoną, kuris „Oze“ prabuvo, atrodo, dvejus metus. Dabar trumpai jį vadiname Saimiu, jis mūsų Velykinis margutis. Iš pradžių jis buvo nedrąsus, bijojo kitų žmonių. Kleopatrai nepatiko, kad atsirado kitas katinas, bet laikui bėgant ji apsiprato ir jie tapo gerais draugais, kurie kartu prisiglaudę miega, prausia vienas kitą ar šiaip krapšto kaktusus iš vazono ir žaidžia futbolą, kol mūsų nėra namie.
Vėliau persikraustėme į didesnį butą, tad kurį laiką katinams teko pagyventi pas mano tėvus ir tada Saimonui įvyko lūžis, jis nustojo bijoti žmonių. Naujame bute atėjus svečiams jis visada užšoka ant kelių, glaustosi, murkia, laižo barzdą, reikalauja dėmesio. Labai daug kas klausia, kokios veislės mūsų katinas – pačios geriausios ir gražiausios. Kai skauda galvą, naktį visada randu jį ant savo galvos. Pabundu su gyva, kailine, šilta, gydančia kepure.
Saimonas turi be galo didelį tėvišką instinktą. Tuo įsitikinome, kai globojome du kačiukus. Jis parodė, kur yra jų dėžutė (balkone, į kuri jie patenka pro specialią landą), prausė juos, globojo, šildė. Niekada nešnypštė, nors man atrodo, kad mes nė nesame girdėję jo taip darant, ko negalime pasakyti apie Kliopką. Vieną vasarą sode Saimonas buvo pabėgęs, jis pasimėtė toje laisvėje, nesuprato, kur yra, ir dingo. Mes jo ieškojome 7 dienas. Važinėjome, bandėme sugauti ir vis nesėkmingai, kol rugsėjo 9 dieną (per mūsų vestuvių metines) naktį lyjant lietui mes jį radome ir daugiau nebevežėme į sodą.
2015 metais mums gimė sūnus, o 2017 metais Valentino dienos proga mūsų šeimoje atsirado dar viena šeimos narė Vingė, dabar ją vadiname Zoja (iš „Panoramoje“ esančios „Kikos“). Tai labai miela, gera, draugiška, žaisminga katė, kuri išjudino mūsų senbuvius katinus. Ji vagia mano plaukų gumytes, moka atidarinėti stalčius prie lovos jų ieškodama, yra labai šokli. Jos būdas kažkiek panašus į šuns, kartais neduoda ramiai kojos pastatyti. Labai gražiai elgiasi su sūnumi, žaidžia laksto iš paskos, kartu valgo sviestą.
Grįžtant namo, atidarius duris mus visada pasitinka būrys katinų, tai labai pakelia nuotaiką, ypač po sunkios dienos. Kiekvieną rytą jie gauna po skaniuką, tačiau jei skaniukai būna pasibaigę, namie kyla chaosas. Visi 3 katinai mėgsta mano nertus iš vilnos kilimėlius, miega ant jų ir žiemą, ir vasarą. Namie tenka dažniau apsitvarkyti, mūsų rūbai dažnai pūkuoti, bet mums tas netrukdo ir nejaučiame diskomforto.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje.
Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.