Vieni susiduria su tokia stipria diskriminacija, kad ji paveikia net ir lietuvius artimuosius, o kiti visiškai jos nepatiria. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Valdas Dambrava tikina, jog skundų dėl rasizmo Lietuvoje sulaukiama mažai, tačiau spėjama, jog jų sparčiai daugės.
(Ne)skaudi patirtis Lietuvoje
Į Lietuvą vaikinai atvyko paskatinti draugų. Prieš tai kurį laiką gyvenę kitose Rytų Europos šalyse – Ukrainoje bei Baltarusijoje – jau žinojo, kad lietuviškas gyvenimo būdas kardinaliai nesiskirs. „Didžiausia kliūtis buvo lietuvių kalba. Nors aš laisvai kalbu rusiškai ir šiek tiek ukrainietiškai, tačiau nesitikėjau, kad lietuvių kalba bus visiškai kitokia. Taip pat pastebėjau, kad kartais bendrauti rusiškai čia yra sunku, nes kai kurie lietuviai, nors ir supranta šią kalbą, bet atsisako ja kalbėti“, – pasakojo Adewale.
Užsieniečiui Lietuvoje gali tekti susidurti su daug skaudesnėmis problemomis nei kalba. „Atvykęs čia nusivyliau tuo, kaip žmonės galvoja. Daugumos lietuvių mentalitetas buvo šokiruojantis. Niekada anksčiau nebuvau susidūręs su rasiniu skirstymu, tad man tai buvo visiškai nauja. Dažnai kilo sunkumų ieškant būsto kartu su savo lietuve mergina. Beveik niekas nenorėjo mums išnuomoti savo buto, kadangi ji susitikinėjo su juodaodžiu vaikinu. Taip pat, būnant kartu viešumoje labai dažnai pasitaikydavo atvejų, kai žmonės, ypač lietuviai vyrai, priekabiaudavo prie jos. Jie klausinėdavo, kodėl ji, tokia graži mergina, draugauja su „juoduku“. Aš stengiausi per daug nesureikšminti tokių įvykių, tačiau ji visuomet labai supykdavo“, – pamena Adeolu.
„Man taip pat teko susidurti su rasizmu, ypač žaidžiant futbolą, nuvykus į mažesnius Lietuvos miestus, pavyzdžiui, Lentvarį, Varėną ar Panevėžį, dažnai diskriminacijos sulaukiu iš priešininkų komandos sirgalių. Tačiau neleidžiu, jog tai man sutrukdytų, manau, šie išgyvenimai padeda man tapti stipresniu bei atsparesniu aplinkinių nuomonei“, – kalbėjo Samsonas.
Ką daryti susidūrus su rasizmu?
„Mano reakcija į tokius poelgius dažniausiai priklauso nuo nuotaikos. Dažniausiai aš nereaguoju į įvairius komentarus ar replikas gatvėje. Kartais pasitaiko atvejų, kai būnu blogos nuotaikos ir supykstu, tačiau visuomet susitvardau. Nė karto nesu susimušęs ar kitaip sureagavęs į provokacijas, nes laikau save civilizuotu žmogumi. Manau, bet koks žmogus, kuris dėl rasės įžeidinėtų kitą žmogų, yra necivilizuotas, todėl visuomet stengiuosi tai ignoruoti“, – atviravo Adeolu.
„Aš nesu toks kantrus, kaip mano draugas. Du ar tris kartus teko panaudoti fizinius veiksmus prieš mane skriaudusius žmones. Rimtų sužeidimų niekada nebūna, tačiau kartais pritrūksta kantrybės priimti patyčias. Taip pat mano draugai lietuviai negali pakęsti, kai mato, kad mane įžeidinėja, tad jie visuomet mane palaiko“, – šypsojosi Samsonas.
Nėra žmogaus – nėra ir problemos
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Valdas Dambrava tikina, kad rasizmas Lietuvoje ne toks dažnas kaip diskriminacija tautiniu, etniniu pagrindu. „Rasės požiūriu mes šiek tiek skiriamės nuo Europos standartų – jie, kalbėdami apie rasę, gali turėti omenyje ir kilmę, tautybę. Šiuo metu skundų dėl rasizmo sulaukiame nedaug, tik 1-2 per metus. Jei užsienyje šių skundų sulaukiama bene daugiausiai, tai pas mus – mažiausiai. Tačiau smarkiai didėjant užsieniečių skaičiui, jų tikrai sulauksime daugiau“, – sako V. Dambrava.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje skundai dėl rasinės diskriminacijos priimami tik iš 3 socialinio gyvenimo sričių – darbo, mokslų, bei prekių ir paslaugų. „Rasinė diskriminacija kitose srityse, pavyzdžiui, žiniasklaidoje ar politikų pasisakymuose yra nagrinėjama kitur“, – informavo V. Dambrava. Įrodžius kaltę taikomos 9 tipų sankcijos. Kelios iš jų – įspėjimas, baudos, reikalavimas nutraukti diskriminacinį aktą. Įžvelgus nusikaltimo požymį, pavyzdžiui, internetiniuose komentaruose, skatinančiuose žudymą ar smurtą, byla perduodama prokuratūrai.
Mokykla verčia jaustis lyg namie
„Akademinė aplinka tikrai pralenkė mano lūkesčius. Studijuojame Socialinių mokslų kolegijoje. Ši mokykla suteikia nuostabią, visiškai unikalią patirtį“, – džiaugėsi Samsonas. Prieš atvykdamas čia vaikinas nežinojo, ką norėtų studijuoti, tačiau, pasak jo, dėstytojai čia labai paslaugūs, jie niekada neatsisako padėti.
„Lietuvių jaunimas yra nuostabus, kolegijoje nė karto nėra tekę susidurti su diskriminacija, o žmonės yra tikrai draugiški“, – pritarė Adeolu. „Atvykęs čia neturėjau didelių lūkesčių. Tačiau pradėjęs integracijos procesą, susipažinęs su dėstytojais ir studentais labai nustebau. Jų požiūris man paliko didelį įspūdį. Turėjau galimybę išvažiuoti studijuoti kitur, tačiau imokantis aplinkoje, kur tave ir tavo darbą vertina, nuolatos skatina tave siekti geresnių rezultatų, nemačiau priežasties išvykti. Dėstytojai mane visuomet išklauso, padrąsina bei padeda. Jie skatina mane tobulėti. Kai esi tokioje aplinkoje, jautiesi kaip namie. Dėstytojai yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl nusprendžiau pasilikti Lietuvoje“, – kalba jaunuolis.
Ar pavyks visiškai atsikratyti rasizmo?
„Kaita yra nuolatinė. Bet, nepaisant to, manau, kad rasizmas visuomet išliks. Aišku, tikėtina, jog jo apraiškų laikui bėgant sumažės, tačiau jis niekada neišnyks. Mano patarimas visiems atvykėliams – prisiminkit, jog jūs turėsite su tuo susidurti, nes rasizmas – tai vakarų pasaulio dalis. Pažvelkite į JAV pavyzdį. Vergystė ten buvos panaikinta prieš šimtus metų. Tokį ilgą laiką juodieji ir baltieji gyveno kartu, tačiau rasizmas vis dar išliko. Todėl ir manau, jog tai niekuomet nepasikeis“, – kalbėjo Adeolu.
„Aš manau, kad per ateinančius 10 metų rasizmas Lietuvoje gali išnykti. Aš matau Lietuvą kaip dar neišsivysčiusią, bet greitai besivystančią šalį. Palyginus Lietuvą prieš 10 metų su Lietuva, kokią turime dabar, matome, kad situacija sparčiai gerėja. Lietuviai yra vieni iš draugiškiausių žmonių Europoje, tad manau, kad jūs tikrai pasieksite šį tikslą“, – svarsto Adewale.
„Žmonių mentalitetas tikrai keičiasi, palyginus su situacija prieš 3 metus, kai dar tik atvykau čia. Manau, kad to priežastis buvo sparti Lietuvos integracija į ES. Tai suteikė jaunimui daugiau galimybių išvykti pagal mainų programas, o vėliau – sugrįžti į Lietuvą. „Paragavę“ gyvenimo šalia skirtingų kultūrų ir etninių grupių jie sugrįžta su geresniu požiūriu. Kai žmonės yra geriau informuoti, keičiasi jų požiūris. Informacija sukelia pokyčius ir didelė dalis lietuvių šiais laikais gauna daugiau žinių ir patirties – jie tiki ne tuo, ką mato žiniasklaidoje, o savo asmenine patirtimi, tad jų pasaulėžiūra nuolat auga ir tobulėja“ – dėsto Samson.
Rasizmas Lietuvoje ar jo nebuvimas, kaip ir kitose valstybėse, yra kiekvieno žmogaus asmeninė atsakomybė. Didėjant užsieniečių skaičiui ir kultūrinei įvairovei, diskriminacijos atvejų taip pat gali padaugėti, tačiau kiekvienas pilietis, pasirinkęs būti atviru bei tolerantišku, gali padėti Lietuvai žengti itin reikšmingo progreso link.
Galite pasidalinti savo istoriją? Esate patyrę diskriminaciją Lietuvoje? O gal kuriate santykius su žmogumi, atvykusiu iš svetur, ir dėl to girdite replikas iš aplinkinių? Laukiame Jūsų minčių žemiau arba laiškų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Požiūris“.