Greta Vegytė, Vilniaus universiteto ketvirto kurso geografė, atradusi save organizacijoje ESN (Erasmus studentų tinklas) Vilnius university, sėkmingai savanoriauja jau pusantrų metų. Ji tvirtai teigia, kad mentorystė labai pakeitė jos gyvenimą, dėl ko labai džiaugiasi. Greta sutiko plačiau papasakoti apie pokyčius ir savo veiklą šioje organizacijoje.
- Kas paskatino prisijungti prie ESN Vilnius university veiklos?
- Mane sudomino galimybė realizuoti save tarptautinėje organizacijoje, nes pati daug keliauju. Taigi, bendravimas su užsieniečiais man yra įprastas dalykas ir aš to pasiilgstu. Taip pat, supratau, kad tai galimybė patobulinti savo anglų kalbos įgūdžius bei padėti kitiems. Norėjau, kad kiekvienas atvykęs studentas jaustųsi kaip namie ir išvyktų iš Lietuvos ne tik šalį, bet ir Vilniaus universitetą minėdami tik gerais žodžiais.
- Su kokiais sunkumais teko susidurti?
- Didelių sunkumų niekada neturėjau. Galbūt tik įvardinčiau, kad mentorystės pradžioje buvo šiek tiek sudėtingiau. Tada nebuvo pakankamai aišku ką ir kaip daryti, kaip bendrauti su Erasmus studentais, nes kiekvienas atvyksta su savais įsitikinimais, kurie kartais nesutampa su mūsų, lietuvių. Net nepaisant to, kad kartais tenka paaukoti paskaitas ar laisvą laiką sprendžiant problemas, susijusias su Erasmus studentais, niekad nesuabejojau, kad ir toliau noriu tęsti veiklą šioje organizacijoje ir bet kokie sunkumai man būtų lengvai įveikiami. Sudėjus visus pliusus, ką gaunu iš organizacijos, problemos tiesiog išblanksta.
- Kokie buvo didžiausi pokyčiai pradėjus veiklą su Erasmus studentais?
- Dabar galiu laisvai kalbėti angliškai, taip pat mokausi kitų kalbų. Be viso to, supratau, kaip yra gera padėti kitiems ir girdėti padėkas net už menkiausią pagalbą. Visada būna smagu, kai stengiasi atsidėkoti bei nustebinti ir patys studentai, kurių mentore aš esu. Viena didžiausių staigmenų buvo padovanoti Ispanijos krepšinio komandos marškinėliai, kurie ilgam primins man mano studentą Daniel ir taip mūsų abiejų mėgstamą sporto šaką - krepšinį. Tad, kaip sakoma, padėk ir bus atsilyginta tuo pačiu.
Šie metai yra paskutiniai mano studijų metai, todėl mano veikla šioje organizacijoje baigsis arba teks pagalvoti apie Alumni statusą. Baigusi savanorystę ESN Vilnius university aš labai pasiilgsiu šios veiklos ir visų žmonių, sutiktų mentorystės metu.
Be to, galiausiai tapau Senior mentore, valdybos nare. Galėjau save realizuoti kaip mentorių grupės vadovė, kaip renginių ar kelionių organizatorė. Taip pat išmokau efektyviau spręsti kylančias problemas. Taigi, manau, kad patobulėjau visokeriopai.
- Ko išmokė laisvalaikis su Erasmus studentais?
- Bendraudama su kitataučiais galbūt net pati nepajausdama pasikeičiau. Nes vis dėlto mūsų kultūros žmonės yra šiek tiek vangoki, šalti ir nelabai linkę bendrauti su visais. Pabendravusi su Erasmus studentais įgavau laisvumo, pasitikėjimo savimi ir tapau šiltesniu žmogumi. Laisvalaikis su užsieniečiais visada būna labai įdomus. Išbandžiau tokių dalykų, kokių dar nesu bandžiusi anksčiau, sužinojau, kaip jie švenčia šventes savo šalyje ir kaip skiriasi mūsų papročiai. Taip pat išmokau į viską žiūrėti ne taip rimtai bei gyventi ne tik pagal laikrodį, kada viskas yra suplanuota, o pasidžiaugti gyvenimui, kai visas laikas priklauso tik man.
- Ar patartumėte kitiems studentams tapti mentoriais? Kodėl?
- Taip. Nes tai ne tik nauji draugai ar linksmos pažintys ir vakarėliai kaip daug kam atrodo. Nauda yra begalinė. Galima susipažinti su viso pasaulio kultūromis, kuri kiekvienos šalies yra savaip įdomi. Taip pat, geras emocijas sukelia tai, kad užsieniečiai, atvykdami į Lietuvą dažnai neturi jokių draugų ir labai noriai susipažįsta, siūlo įvairios veiklos turiningai praleisti laisvalaikį. Ką dar kalbėti apie kalbų praktikos galimybes – nesudėtinga rasti žmogų, kurio gimtoji kalba yra ta, kurią norime išmokti.
O jei esate aktyvus žmogus, tada galima prisijungti prie įvairių komitetų, kaip aš darau ir džiaugiuosi galėdama save realizuoti renginių ar kelionių organizavime, straipsnių rašyme ir kt.
- Kokių įsimintinų akimirkų būtų galima išskirti?
- Linksmų nuotykių bendraujant su Erasmus studentais netrūksta, bet tikrai sunku kažką išskirti. Manau, linksmiausia akimirka šį pusmetį, pirmąją studijų savaitę organizuotas renginys. Tai buvo pasimatymų aukcionas, kurio metu Erasmus studentai galėjo nusipirkti pasimatymą su kiekvienu iš valdybos narių, pinigus skiriant kilniam tikslui – labdarai.
Linksmas laikas praleistas krepšinio aikštelėje su tiek mokančiais, tiek visiškai nemokančiais žaisti krepšinio taip pat vienas iš geriausių. Be viso to, ėjimas į operą, kuri keletui Erasmus studentų buvo šis tas naujo, nes jų šalyje nueiti į operą nėra galimybių, todėl, kad tai ten neegzistuoja.
Dar ganėtinai smagu ir įdomu – mokytis ispanų kalbos bei linksmai leisti laiką su savo globojamu studentu iš Gran Kanarijos. Aš taip pat jį mokiau savo gimtosios kalbos. Tai mano pusės metų išbandymas ir tam tikras nuotykis.
- Ar teko išvykti pagal Erasmus? Kas kitaip būnant Erasmus ir menoriaujant?
- Pačiai neteko pasinaudoti galimybe išvykti pagal Erasmus mainų programą nors ir labai norėjau. Tam daugiausia įtakos turėjo tai, kad mano fakultetui yra skiriamas nepakankamas finansavimas. Išvykstančių studentų skaičius per pusmetį yra tiesiog juokingas lyginant su kitais universitetais.
Tačiau esu daug keliavusi, tad galiu palyginti, koks skirtumas būti svečiu kitoje šalyje ir kitiems atvykus į mano šalį, jais rūpintis. Manau, kad mentoriaujant į viską žiūriu daug rimčiau, rūpinuosi savo globotiniais, primenu apie renginius, suteikiu visą kitą būtiną informaciją, nes būdama mentore žinau, kad mano studentai manimi visiškai pasitiki ir reikia viską atlikti labai atsakingai. O būnant Erasmus studentu ar tiesiog lankantis svečioje šalyje nereikia niekuo rūpintis, galima tiesiog linksmai leisti laiką.