Dažnai eidamas apsipirkti matau, kaip jos kalbina žmones ir prašo pinigų. Ir manęs ne kartą prašė. Visą laiką pasakoja vieną ir tą pačią istoriją, o ji, turiu pripažinti, gana įtikima ir psichologiškai paruošta: „Pone, mes su vaikas jau kelios dienos nieko nevalgėm. Sušelpkit kelis litus ant duonos. Ne cigaretėm ir ne alui mums reikia, o duonai. Jei netikit, tai neduokit man pinigų, o parduotuvėj nupirkit pavalgyt vaikams. Labai prašau jūsų“.
Taip pat jau iš anksto yra paruošusi kontrargumentą klausimui, kodėl nesusiranda darbo, ir tęsia savo pasakojimą: „Aš ne kokia tinginė. Visą gyvenimą dirbau valytoja. Direktorius firmą uždarė, nei cento nesumokėjo ir išmetė į gatvę. Dabar jau radau kitą darbą, dirbu, bet pirma alga tik po mėnesio“.
Prašydamos bent maisto produktų puikiai supranta, kad patikėjęs jų istorija ir nusprendęs pagelbėti, žmogus neturės laiko eiti į parduotuvę, rinkti produktų, stovėti prie kasų eilėje, todėl tiesiog duos pinigų, kurių būtent joms ir reikia.
Taigi šiandien apsipirkinėdamas eilinį kartą matau jas. Stovi šalia kasų ir laukia, o kažkokia patikėjusi jų pasakojimu moteris prieina ir paduoda maišelį su produktais.
Apsiperku, išeinu iš parduotuvės ir patraukiu šaligatviu namo. Šimtas metrų priešais mane eina jau minėtos išmaldos prašytojos, nešasi gautą maišelį su produktais ir dėl kažko ginčijasi. Kaip supratau, dalinasi surinktus pinigus. Tada dukra peržvelgia maišelio turinį, paduoda jį mamai, o ta iš maišelio išsiėmusi indelį su jogurtu ir dar kažką - švyst visa kita į šiukšlių dėžę.
Praeidamas pro šiukšlinę matau - guli išmestas pakelis dešrelių ir kepalas duonos. Pats, nors esu dirbantis žmogus, neleidžiu sau mėtyti tokių produktų į šiukšliadėžę. Tai štai kiek tiesios istorijoje apie tai, kad jos kelias dienas nieko nevalgė ir t.t.
Siūlau visiems susimastyti ir nebūti naiviems. Jūsų keli litai duoti išmaldos prašytojams tikrai nemaitins alkstančių vaikų, o skatins tinginystę ir alkoholizmą.