Jeigu jus piktina absurdiškos mirtys keliuose, buityje, beprecedentės nelaimės ar tiesiog faktas, kad „Kriminalinė Lietuva“ yra viena iš populiariausių televizijos programų Lietuvoje, kviečiu Jus pradėti keisti mūsų aplinką ir išmokti kaip atlikti gaivinimą širdies sustojimo atveju. Jeigu kada nors gyvybės išgelbėjimas jums pasirodė prasmingas tikslas, efektyvus gaivinimas padės vienoje iš dažniausiai pasitaikančių „gelbėjamų“ situacijų.
Ar širdies sustojimo atveju gaučiau pagalbą išgelbėsiančią mano gyvybę?
Galbūt prisimenate garsiai nuskambėjusią istoriją, kai mergina prieš skrydį iš Vilniaus oro uosto užsuko į tualetą ir jame susmigo? Nesulaukusi dukros kelias minutes, jos mama pradėjo šauktis dukros ir trankyti duris. Galų gale durys buvo vienu ar kitu būdu buvo atvertos, o mergina rasta be sąmonės tysanti ant grindų.
Žinoma, prasidėjo didelė panika, buvo iškviesta greitoji pagalba (GP) ir nei oro uosto apsaugos, nei aplinkiniai žmonės nežinojo, kaip šioje situacijoje elgtis. Merginai buvo sustojusi širdis ir ją dar iki greitosios pagalbos atvykimo būtų ištikusi klinikinė mirtis. Laimei, oro uoste toje pačioje vietoje atsidūrė skrydžio belaukianti medikė, kurį kaip mat pradėjo išorinį širdies masažą ir pratęsė smegenų apmaitinimą deguonimi (žr. toliau tekste) iki greitosios pagalbos atvykimo.
Atvykus GP, mergaitei buvo suteikta defibriliacija ir širdis užvesta iš naujo. Po reabilitacijos ligoninėje, mergina atsigavo ir laimingai gyvena. Tiktai atsitiktinai aplinkoje pasitaikius medikei, jai „paskutinė valanda neišmušė“.
Greitai paaiškėjo, kad oro uoste, kaip ir pridera didelio žmonių srauto vietoms, yra įrengti automatiniai defibriliacijos įrenginiai, kurie uždėti nurodytose krūtinės vietose automatiškai suteikia elektrošoką ir mėgina užvesti širdį. Ankstyvas elektrošokas po širdies sustojimo yra įtakingiausias faktorius tolimesnio išgyvenamumo tikimybei. Deja, niekas iš situacijoje dalyvavusio oro uosto personalo ar keleivių net nežinojo, kur defibriliatorius egzistuoja.
Nepaisant tariamų mokymų per vairavimo kursus, tokiu atveju, manau, labai nedidelė dalis Lietuvos gyventojų suteiktų greitąją pagalbą, padidinančią šansus išgyventi. Viena dalis bijo prisiliesti prie tysančio žmogaus bijodama pakenkti (nebijokit, žmogui su sustojusia širdimi jūs galite tik padėti). Kitiems galbūt nerūpi nepažįstamojo likimas arba bijoma paskui būti apkaltintiems nežinomais dalykais. Tačiau didžioji dalis tiesiog nežino, kada ir kaip atlikti taisyklingą gaivinimą. Tikiu, jog tai yra elementarus ir absoliučiai privalomas sugebėjimas kiekvienam organizuotoje visuomenėje gyvenančiam žmogui.
Apmokydami visus aplinkinius, jausimės saugesni ir būsime tikri, jog nelaimės atveju iš aplinkos sulauktumėme pagalbos, padidinančios mūsų šansus išgyventi. Galų gale, gal gaivinimo mokymas galėtų tapti vienu iš įrankių ilgainiui visuomenėje vystyti didesnę meilę vienas kitam. Juk teisę gyventi turime kiekvienas ir būtų nežmogiška, jeigu neįdėtume didžiausių pastangų bandydami išgelbėti kitą.
Dabar šiek tiek širdies sustojimo epidemiologijos. Nors statistika, kurią skaitote, tėra skaičiai kompiuterio ekrane, linkiu užimti poziciją mąstant, kad už kiekvieno skaičiaus slypi atskiri žmonių likimai, jų gyvenimo istorijos, svajonės ir ryšiai su artimais žmonėmis. Atsitiktinis širdies sustojimas yra pirmaujanti mirties priežastis ir pasiglemžia kasmet 700 tūkst. europiečių gyvybių. Kasmet mūsų krašte spontaniškai sustoja tarp 3000 ir 4000 tūkstančių širdžių – vidutiniškai po vieną, kas mažiau nei tris valandas. Optimistišku atveju, iš šių žmonių, tik 150 išgyvena (greičiausiai, pusė šio skaičiaus). Kodėl tiek mažai? Atsakymai yra keli.
Pirmiausia, dalis širdies sustojimo atvejų įvyksta aplinkoje be liudytojų, ir žmonės užgęsta nesulaukę jokios pagalbos. Likusiems - mes galime padėti. Širdies sustojimo auka gali tapti bet kas: jūsų šeimos narys, klasės draugas, kolega, nepažįstamasis prekybos centre ar vienas iš keturiasdešimties Lietuvą kasmet aplankančių japonų turistų. Jeigu širdies sustojimas įvyksta viešoje vietoje, žmogaus išgyvenimo tikimybė priklauso nuo greitosios iškvietimo ir atvykimo laiko bei aplinkinių suteikiamo išorinio širdies masažo iki GP atvykimo.
Kraujas perneša deguonį į visus organus, o širdis reikalinga šiai cirkuliacinei funkcijai palaikyti. Po širdies sustojimo kraujo cirkuliacija kūne nebevyksta ir organai, atitinkamai, negauna reikalingo deguonies kiekio. Jautriausias žmogaus organas deguonies nepritekliui yra smegenys. Per pirmas 4 min. po cirkuliacijos sustojimo, smegenų neuronai nepatiria didesnių pažeidimų. Tačiau dėl tolimesnio deguonies nepritekliaus per ateinančias 4min. smegenims padaroma nepataisoma žala.
Nesulaukus adekvataus deguonies kiekio per 8 min., įvyksta smegenų mirtis, dar žinoma kaip klinikinė mirtis. Mieste vidutinis greitosios pagalbos atvykimo laikas yra 8-10 min. Taigi, įprastinėmis aplinkybėmis, be jokios aplinkinių pagalbos paramedikai rastų žmogų su jau mirusiomis smegenimis, kurių su dabartinėmis technologijomis atgaivinti nebeįmanoma.
Krūtinės paspaudimai pakelia slėgį krūtinės ląstoje, suspaudžia didžiąsias kraujagysles ir padeda imituoti kraujo pumpavimą, kurį pasiekia plakdama širdis. Normalus žmogaus kraujospūdis yra 120mmHg/80mmHg, kokybiški paspaudimai pasiekia apie 30mmHg vidutinį spaudimą, kuris užtikrina dalinį kraujo cirkuliavimą aplink kūną ir nuolatinį deguonies padavimą į smegenis. Jeigu kvėpavimo takai gaivinamam žmogui paliekami atidaryti, dalis ore esančio deguonies pasieks plaučius difuzijos būdu. Įprastai, kraujyje esančio deguonies turėtų pakakti palaikyti smegenų gyvybingumui iki GP atvykimo. Taigi kiekvienas kokybiškas paspaudimas yra tarsi širdies suplakimas į nelaimę pakliuvusiam žmogui.
Atpažinimas ir gaivinimas
Ką daryti, jeigu prie jūsų akių susmenga žmogus? Du lengviausiai identifikuojami ženklai, kad žmogui sustojo širdis ir reikia pradėti gaivinimą, yra sąmonės praradimas ir kvėpavimo nebuvimas. Žinoma, sustojus širdžiai pulso nebus taip pat, tačiau ir pas kai kuriuos sveikus žmones pulsą užčiuopti ne visada paprasta.
Pamirškite serialą „Gelbėtojai“, kur Pamela Anderson ar David’as Haselhoff’as tempia iš vandens skenduolius ir kas trisdešimt įspaudimų aistringai du kartus įsisiurbia aukai į lūpas įpūtinėti oro. Naujausi tyrimai (Rea TD et al. New England Journal of Medicine, 2010) parodė, jog paprasti krūtinės paspaudinėjimai išgelbėja 4 proc. daugiau žmonių, negu krūtinės paspaudimai su įpūtimais. Taip pat nebereikia baimintis infekcinių ligų perdavimo pridedant savo lūpas prie nežinomojo.
Gaivinimo metodika susideda iš keturių paprastų žingsnių (nelaimėlis horizontalioje padėtyje):
1) Įsitikinti, jog žmogus yra praradęs sąmonę. Tai galima padaryti garsiai šaukiant į ausį, kratyti žmogaus pečius ar naudoti kitą metodą normaliai prikelsiantį ir giliai užmigusį žmogų;
2) Jeigu žmogus nesikelia – blogas ženklas. Jis yra praradęs sąmonę ir pats laikas kelti aliarmą. Šaukitės pagalbos iš aplinkinių žmonių, liepkite staigiai kviesti greitąją pagalbą. Jeigu esate vienas – kvieskite greitąją pagalbą patys;
3) Kol kviečiama pagalba, įsitikinkite, ar žmogus kvėpuoja. Pirmiausia atlenkite galvą atgal – šis manevras atveria kvėpavimo takus. Tada atidarykite burną ir įsitikinkite, ar joje nieko nėra. Jeigu burna nėra tuščia, staigiai viską iš jos išvalykite. Tada pridėję ausį prie burnos sugaiškite ne daugiau 10 sekundžių klausydami, ar žmogus kvėpuoja. Jeigu auka kvėpuoja, paverskite ant šono ir laukite atvykstant GP, pastoviai sekdami, ar kvėpavimas nenutrūksta. Jeigu kvėpavimas nutrūksta, ar auka nekvėpuoja nuo pačių pradžių – iš karto pradėkite gaivinimą;
4) Išorinis širdies masažas. Priklaupkite ant kelių lygiagrečiai nelaimėlio kūno. Sudėkite vieną ranką ant kitos ir sunerkite pirštus. Padėkite didžiąją (nykščio) pagalvėlę ant krūtinkaulio, venkite svorį perdavinėti tiesiai į šonkaulius. Ištiestomis alkūnėmis, judesius darydami iš klubų pradėkite krūtinės paspaudimus. Tokioje pozicijoje paspaudimai bus daug stipresni ir efektyvesni, lėčiau pavargsite.
Gaivinimo metu kvėpavimo takai turi būti atverti – žmogaus galva atversta atgal, kad kvėpavimo takai liktų atviri. Labai svarbu, kad paspaudimai būtų 5-6 cm gilumo ir būtų daromi 100-120 kartų per minutę. Darant tik 4 cm įspaudimus, kraujo spaudimas pakeliamas tiktai iki 8mmHg ir širdies atgaivinimo tikimybė elektrošoko pagalba dviguba mažesnė. Nebijokite galimų šonkaulių lūžių dėl gilių įspaudimų – žmogui su sustojusia širdimi daugiau pakenkti sunku, o šonkaulių lūžiai sukelia grėsmę gyvybei gaivinimo metu labai retai.
Krūtinės paspaudinėjimai yra fiziškai sunkus darbas ir turi būti tęsiamas iki greitosios pagalbos atvykimo. Jeigu jaučiate, kad dėl didelio nuovargio nebegalite atlikti „kokybiško“ gaivinimo – pasikeiskite su kitu šalia esančiu žmogumi. Buvo tokia istorija, kad kalnuose vienam iš dviejų alipinistų spontaniškai sustojo širdis.
Jo kompanionas, iškvietęs sraigtasparnį-greitąją pagalbą, nenuleisdamas rankų beveik iki visiško išsekimo net 40 min. atlikinėjo gaivinimą. Tačiau jo pastangos atsipirko, nes atvykę paramedikai sugebėjo atkurti alpinisto širdies plakimą ir vyras buvo sėkmingai reabilituotas ligoninėje.
Širdies sustojimas kitose pasaulio dalyse
Tikimybė išgyventi ištikus spontaniškam širdies sustojimui drastiškai skiriasi skirtinguose pasaulio kraštuose. Manhetene (Niujorke, JAV), išsiskiriančiame milžiniškais žmonių srautais, susmigęs žmogus ne visada būna iškart pastebėtas, o dėl transporto spūsčių, greitosios pagalbos atvykimas nėra toks staigus. Todėl vidutiniškai tik 2 proc. spontaniško širdies sustojimo ištiktų žmonių išgyvena.
Tuo tarpu, Sietle, įsikūrusiame Vašingtono valstijoje, yra skiriama labai daug dėmesio visų žmonių švietimui kaip atlikti gaivinimą, automatiniai defibriliatoriai įrengti viešosiose vietose, o dėl geros infrastruktūros GP atvyksta vidutiniškai per 5 min. Tad susmukus viešoje vietoje Sietle, yra 30 proc. tikimybė, kad vis dėlto išsikapstysite ir išeisite iš ligoninės gyvas.
Įspūdingus rezultatus demonstruoja Londonas. Per pastaruosius kelis metus yra vykdomos visuotinės akcijos, siekiant apmokyti gyventojus, kaip suteikti gaivinimą iki GP atvykimo. Ekstra greitosios pagalbos padalinys buvo įrengtas ant motociklų, kuris galėtų prasibrauti pro transporto kamščius ir greičiau pasiekti įvykio vietą. Londono meras Borisas Johnsonas taip pat užsiėmė didele reklamine akcija siekdamas populiarinti gaivinimo mokymąsi tarp miestelėnų. 2012 metais Londonas pasiekė rekordinį 32 proc. išgyvenamumą - kasmet keturženkliai skaičiai gyvybių yra išgelbėjamos vien tik aplinkui esančiųjų dėka.
Deja, Rytų Europoje ištikus širdies sustojimui perspektyvos kur kas liūdnesnės. Naujausi duomenys nėra viešai prieinami, tačiau istoriškai išgyvenamumo tikimybė tėra 5 proc.. Liūdna pagalvoti, jog dėl mūsų pačių apsileidimo ištikus šiai nelaimei turime šešis kartus mažesnį šansą išgyventi negu Londono gyventojai. O juk spontaniškas širdies sustojimas kasmet ištinka bent vieną iš tūkstančio! Jeigu ne visi turime galios ir valios pakeisti Lietuvos kelių ir buities kultūrą, tereikia kelių švietimosi minučių, kad būtume pakankamai galingi padidinti išgyvenamumo tikimybę širdies sustojimo atveju.
Mokykla yra, ko gero, efektyviausia terpė apmokyti didelę visuomenės dalį. Siekiame, jog ateityje kiekvienas Lietuvos moksleivis 9-12-oje klasėse kasmet būtų mokomas, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Deja, didžioji dalis mūsų su mokyklos terpe jau nebesusidursime ir šviečiantis reikia minimalios mūsų pačių iniciatyvos.
Kaip Martinas Liuteris Kingas šešiasdešimtaisiais parodė, didžiosios pasaulį keičiančios idėjos nenuleidžiamos iš viršaus, o ateina iš pačios visuomenės. Mokykimės atlikti gaivinimą patys, mokykime savo artimus ir draugus, ugdykime humaniškumą bei pasistenkime kasmet šimtams žmonių suteikti antrąjį gyvenimą.