Yra geras posakis „Mokykis iš kitų klaidų – ne tik savų“, tai pasidalinsiu istorija, kaip teko nukentėti nuo sukčiaus, manau, kad tie žmonės, kurie įsigijo iš to paties asmens bilietus dar net nežino, jog į festivalį negalėsi įeiti arba teks pirkti naujus bilietus.
Galiu aprašyti tik apie bilietus į Granatų muzikos festivalį, tačiau žinau, kad bilietai buvo parduoti ir į Galapagų, Karklės ir kitus muzikos festivalius. Yra sukurta feisbuke grupė „Granatos Live 2019 Perku – Parduodu“, kurios administratorius yra tariamai Monika Karaliūtė. Administratorius yra išgalvotas asmuo, po kuriuo ir slypi sukčius, o tie, kurie pirko iš jos/jo bilietus, turėtų žinoti, kad dar apie 20 žmonių ir daugiau turi tuos pačius bilietus (su tuo pačiu BAR kodu). Bilietai galėjo būti parduoti ir Tado Baranausko, Serhii Dribnytsia, Anton Buldogof, Aleksandr Bulavkin feisbuko profilių.
Grupės administratorius keičiasi, norime apsaugoti būsimus pirkėjus, tačiau mūsų įrašai, komentarai trinami, tad būkite atsargūs! Kaip iš anksto sužinojau apie tai, jog nemažą dalį žmonių apgavo ir kokios raudonos vėliavos jau galėjo signalizuoti, kad tave bando apgauti? Vienas iš aukščiau paminėtų feisbuko profilių pasidalina informacija, kad pvz. turi 4 bilietus į muzikos festivalį, tuos bilietus nusiperki. Pervedi pinigus kitam asmeniui nei feisbuko paskyra – pirma raudona vėliava, galimybė išvengti didesnių nuostolių ir apsidrausti, tai pervesti tik dalį sumos arba bilietų prašyti anksčiau nei pervedi pinigus (šiuo atveju nebuvo galimybės gauti bilietus anksčiau nei nusiuntus pinigų pavedimo kopiją).
Vėliau gauni bilietus iš labai keisto el. pašto (keistu vardu pavarde arba ne iš gmail, yahoo ar kito populiaraus tinklapio) – antra raudona vėliava. Vėliau visai netyčia pastebi, kad po tuo pačiu skelbimu kažkas po valandos pakomentavęs ir paklausęs ar vis dar turi bilietus, atsakymas iš netikros anketos teigiamas – trečia raudona vėliava, nes kaip ir tuos bilietus tu jau nusipirkęs. Na ir galų gale ketvirta raudona vėliava man atsirado tik tuomet, kai pamačiau feisbuko grupėje post‘ą, kai vienas vaikinas išsiaiškino, jog tie patys bilietai tikrai parduoti ne vienam asmeniui. Ką jis padarė, tai susirado tikrąją sąskaitos savininkę (kuriai buvo pervedami pinigai). Ji paaiškino, kad rado „darbo skelbimą“, kuriame siūlomas darbas tik pervedinėjant pinigus. Su šiuo „darbo pasiūlymu“ ji sutiko ir tiesiog į savo sąskaitą gaudavo įvairių žmonių pinigus, juos nuimdavo, įdėdavo į vokelį ir išsiųsdavo į paštomatą ar kur kitur. Tai tie pinigai gali keliauti labai ilgai ir kas galutinis gavėjas gal išsiaiškins tik policija.
Dar keli patarimai, kaip nepasigauti, ką reikėtų patikrinti prieš pervedinėjant pinigus:
- Jei „Facebook“ paskyra sukurta neseniai ir per paskutinius du mėnesius įkeltos didžioji dalis nuotraukų – jau kažkas negerai.
- Tavo ir tos „Facebook“ paskyros bendri draugai yra tik tie, kurie visus priima į draugus arba įvairūs reklaminiai puslapiai.
- Tarp draugų nėra to asmens, kuriam pervedi pinigus arba neatsiunčia jo „Facebook“ ar telefono numerio.
- Nenori gyvai susitikti ir bilietus perduoti.
Manau, kad daugiau punktų galėtų įvardinti ir policijos pareigūnai, nes tikėtina, jog tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai tiek žmonių buvo apgauta.
Negana to, kad visa istorija jau buvo išaiškinta, pastebėta, jog tas netikras „Facebook“ profilis pasidalino darbo skelbimu, kuriame rašoma: „Skubiai siulai papildoma darbeli, uzmokestis sumokamas iskarta. Kreiptis pm“ (kalba netaisyta). Tikėtina, kad asmuo jau ieškojo kitos aukos per kurią galėtų vaikščioti pinigai.
Bet iš tiesų bilietus reikėtų pirkti iš oficialaus platintojo ir nesigundyti tais pigiais bilietais, nes yra ir kitas posakis – „skūpus moka du kartus“.