„Delfi“ sulaukė skaitytojos Anos laiško, kuriame ji dalijasi feisbuko įrašu. Jame viena vilnietė pasakoja patekusi į apsukraus vairuotojo spąstus.
„Gal kam Vilniuje ar jo apylinkėse teko susidurti su šiuo „verslininku“? Važiavome kartu beveik 10 km atkarpą, nuolat pavojingai manevravo, stengdamasis sukelti eismo įvykį, kol galiausiai staigiu manevru užlindo priešais ir kirto per stabdžius“, – rašo vilnietė.
Anot jos, avariją sukėlęs vairuotojas, net nepatikrinęs savo automobilio būklės, ėmė rėkti ir sakyti, jog nebeatsidaro durelės ir bagažinė, ir reikalauti 300 eurų. Moteris tikina, kad automobilis akivaizdžiai buvo apdaužytas iš senesnių eismo įvykių, o jai pačiai pasisekė, jog buvo šio nutikimo liudininkų.
Ji įspėja ir kitus vairuotojus būti budriais kelyje.
Policija pataria, kaip elgtis patekus į tokią situaciją
Vilniaus AVPK pareigūnas Darius Biajgo „Delfi“ sakė, kad tokius įvykius nustatyti nelengva, nes tenka įrodinėti, kas iš tiesų kaltas būna konkrečioje situacijoje.
„Tie žmonės būna pasiruošę. Kaip ir sukčiai, kur skambina žmonėms, būna pasiruošę, taip ir jie, išvažiuoja į gatvę pasiruošę padaryti taip, kad jų negalėtų apkaltinti, – pasakoja specialistas. – Jie eina kaip į darbą, būna pasiruošę, pasirenka konkrečias vietas, kur gali pasinaudoti.“
Pasak jo, pavojingos vietos yra žiedinės sankryžos. Pašnekovas prisimena atvejį, kai draudimas nustatė, jog vienas asmuo per mėnesį padarė 12 eismo įvykių ir visais atvejais buvo nukentėjęs. Vėliau tas žmogus buvo nubaustas dėl sukčiavimo.
Specialistas sako, kad įprastai įrodyti tokius atvejus nėra lengva, o padėti dažnai gali nebent vaizdo registratorius, liudininkai.
„Ne taip lengva įrodyti, pavyzdžiui, kad žmogus tyčia sustojo ir į jį atsitrenkėte“, – dėsto pašnekovas.
Jis sako, kad sukčiai dažniausiai naudojasi tuo, kad yra supaprastintas įvykio deklaracijos pildymas. Vienu atveju, jie gali paveikti žmogų, kad tiesiog būtų užpildyta deklaracija ir jie, kaip nukentėję, gautų draudimo išmoką. Kitu atveju, sukčiams dar geriau, kad niekur nefigūruotų – iškart prašo žmonių pinigų.
„Jei žmogus pinigų sukčiams nemoka, o pildo įvykio deklaraciją, šią informaciją gauna draudikai, kurie gali pastebėti, kad žmogus, pavyzdžiui, per mėnesį tris kartus dalyvavo eismo įvykiuose ir nebuvo kaltininkas. Draudimas tokį žmogų įtraukia į rizikos faktorių, praneša policijai, imasi savo tyrimo – peržiūri vaizdo kameras, apklausia liudininkus ir pan.“ – pasakoja D. Biajgo.
Specialistas pabrėžia, kad labai svarbu, kad ir patys žmonės, manydami, jog galimai pateko į sukčiaus spąstus, nepildytų jokių deklaracijų ir nemokėtų pinigų, o iškart kviestų policiją. Tokiu atveju policija imasi tyrimo, mėginant išsiaiškinti, ar tai tikrai sukčiavimo atvejis.
Norite pranešti naujieną ar išsakyti savo nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt