33 metų Milda Š. (pavardė Anglija.lt portalui žinoma) neslepia, kad Britanijos pilietybės prašyti nusprendė dėl praktinių dalykų.
„Mano vyras albanas turi JK pilietybę, mes auginam dvi dukras, kurios nuo gimimo yra Britanijos pilietės. Visa šeima dažnai keliaujam ir taip išeina, kad jei kas nutiktų užsienyje, visai mano šeimai reikėtų kreiptis į Britanijos ambasadą, o aš turėčiau ieškoti Lietuvos ambasados. Be to, gyvenu Anglijoje jau 11 metų, ir, atsižvelgiant į šeimines aplinkybes, į Lietuvą grįžti neketinu. Kita vertus, ir balsuoti rinkimuose į Parlamentą jau norisi,“ – sako moteris.
Ji žinojo, kad įgijusi JK pilietybę automatiškai neteks lietuviškos, tad pasirūpino, kad abi dukros gautų lietuviškus pasus. Moteris prisipažįsta, kad neseniai Lietuvoje priimta pilietybės įstatymo pataisa, kuri suteikia galimybę Britanijoje gimusiems asmenims turėti dvigubą pilietybę, ją labai pradžiugino. Mat iki šiol Britanijoje gimęs vaikas, sulaukęs pilnametystės, turėdavo pasirinkti – jis Britanijos ar Lietuvos pilietis.
„Šiek tiek keista, bet ir džiugu, kad tuo metu, kai aš netenku Lietuvos pilietybės, mano dukros ją galės išlaikyti ir ryšys su Lietuva nebus visiškai nutrauktas. Manau, kad didžioji dalis tų, kurie prašom britiškos pilietybės, norėtume ir lietuviškos neprarasti, retai kas visiškai nusispjauna ant Lietuvos. Tas naujas įstatymas tiesiog fantastiškas,“ – sako Milda.
Moteris neslepia, kad Britanijos pilietybės ji būtų prašiusi net tuo atveju, jei nebūtų buvę galimybės vaikams gauti dvigubą pilietybę, tačiau apsispręsti būtų buvę daug sunkiau.
Egzaminai dėl pilietybės nesunkūs
Milda sako, kad visas procesas nuo tada, kai ji pradėjo rūpintis dokumentais, reikalingais JK pilietybei gauti, iki jos gavimo, truko ne ilgiau kaip metus.
„Pirmas žingsnis – išsilaikyti testą, kuris vadinasi „Life in the UK“ (liet. Gyvenimas JK,). Tam testui reikia pasiruošti. Yra vadovėlis, pagal kurį tie testai ir sudaromi. Kitas neseniai įvestas reikalavimas – išsilaikyti anglų kalbos egzaminą. Tas reikalavimas taikomas ne visiems, anglų kalbos egzamino gali nelaikyti tie, kas yra baigę mokyklas ar universitetus Anglijoje. Jei, pavyzdžiui, Lietuvoje mokeisi angliškai, irgi tinka, bet reikia įrodymų. Aš Lietuvoje mokiausi anglų kalbą, bet pamaniau, kad daug painiavos tai įrodinėti, tad išsilaikiau testą“, – Anglija.lt portalui pasakoja Milda.
Ji sako, kad egzaminus išlaikė nesunkiai ir ragina tuos, kurie svarsto galimybę prašyti JK pilietybės, nė kiek jų nesibaiminti ir nekreipti dėmesio į Britanijos vyriausybės gąsdinimą, kad „Life in the UK“ (daugiau informacijos: http://www.gov.uk/life-in-the-uk-test/book-life-in-uk-test) testo klausimai yra daug sunkesni, nei buvo anksčiau:
„Kai skaitai vadovėlį, taip, ten daug informacijos iš istorijos, kultūros, socialinio gyvenimo. Ir, pavyzdžiui, bandomieji testai, kuriuos galima atsisiųsti internetu, kad pasitikrintum savo žinias, iš tikrųjų labai sunkūs. Bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad per egzaminą pateikiami klausimai tiesiog juokingi. Man teko klausimas, kuriomis savaitės dienomis dirba daugiausia parduotuvių?“
Anglų kalbos egzaminas (daugiau informacijos) Mildai irgi pasirodė gana lengvas.
„Egzaminas susideda iš dviejų dalių. Viena dalis – interviu su egzaminuotoju, kita – diskusija grupėje. Diskusijų temos pranešamos iš anksto, visi ateina pasiruošę. Man reikėjo diskutuoti apie sveiką gyvenseną. Grupėje buvo nemažai indų ir pakistaniečių, kurie sunkokai kalbėjo angliškai, bet išlaikė. Beje, jei kalbos įgūdžių trūksta, yra paruošiamieji kursai. Kursai, kaip ir testai, kainuoja, bet padeda pasiruošti būtent tokio pobūdžio egzaminui.“
Pažymas apie išlaikytus testus drauge su asmens dokumentais reikia pridėti prie užpildyto specialios formos prašymo gauti pilietybę (daugiau informacijos).
Pilietybės kaina – tūkstantis svarų
Prašymo formą pilietybei gauti Milda susirado internete. Tai – didžiulė 35 lapų anketa su klausimais apie šeiminę padėtį, darbo patirtį, atvykimo į Britaniją laiką ir aplinkybes.
„Yra truputėlį painiavos ir brangu, kainuoja apie 1 tūkst. svarų. Daug popierizmo ir tas iš pradžių nervino, bet paskui pagalvojau, kad gal ir gerai, kad nėra labai paprasta, nes pilietybės įgijimas – rimtas žingsnis. Jeigu viskas būtų labai lengva, tai žmonės gal net nesusimąstytų, ką daro. Užpildyti anketą ne itin sunku, bet reikia surinkti daug dokumentų. Pavyzdžiui, aš turėjau pateikti algalapius už 6 metus, kad dirbau ir mokėjau mokesčius.“
Milda įsitikino, kad paraiškos pilietybei gauti tikrinamos labai atidžiai.
„Pagal reikalavimus, užtenka pateikti algalapius už 6 metus, bet mano atveju prisikabino prie to, ką dirbau pirmaisiais metais atvažiavusi į Angliją. Paprašė įrodymų, kad dirbau. Teko susirasti tuometinį darbdavį, kad patvirtintų, jog pas jį dirbau. Mano draugės, kuri irgi kreipėsi dėl pilietybės, taip pat buvo paprašyta pateikti duomenis, ką dirbo atvažiavusi į Anglija, nors nuo to laiko buvo praėję daugiau kaip 10 metų.
Ji neturėjo jokių įrodymų, kad dirbo, tai, matyt, vis dėlto užteko pastarųjų 6 metų algalapių, nes ji irgi gavo pilietybę. Iš to sprendžiu, kad dėl smulkmenų jie pernelyg nesikabina. Vis dėlto pildant anketą reikia būti labai atidiems, nes pinigų negrąžina, net jei nesuteikia pilietybės.“
JK piliete tapusi lietuvė sako, kad niekada nebūna taip, kad užpildai tą formą ir iš karto viskas gerai – visada ką nors prireikia papildyti.
JK pilietybės prašančių lietuvių gausėja
Milda pastebėjo, kad tarp jos pažįstamų lietuvių tikrai pagausėjo JK pilietybės prašytojų. JK piliete tapusios lietuvės nuomone, įtakos tam turi dabartinė Britanijos politika ES atžvilgiu ir neaiškumas, ar Britanija liks ES sudėtyje.
„Vien per šiuos metus bent trys mano draugės gavo Britanijos pilietybę“, – sako Milda.
Įgijus JK pilietybę, kiekvieno lietuvio laukia privaloma procedūra – pranešti apie tai atitinkamoms institucijoms Lietuvoje. Milda iš savo patirties sako, kad procedūra yra gana paprasta, tik stinga informacijos, kaip tai padaryti.
„Manau, kad ambasada galėtų savo internetiniame puslapyje apie tai parašyti, nes dabar ten informacijos nėra, tenka skambinti, kad sužinotum,“ – sako Milda.
Pirmiausia, apostile patvirtintą natūralizacijos dokumentą, pranešantį apie JK pilietybės suteikimą, reikia išversti į lietuvių kalbą ir nuvežti į ambasadą ir ten vietoje užpildyti specialią formą, pranešant apie įgytą kitos valstybės pilietybę: „Aš maniau, kad užpildai tą formą, atiduoti ir viso gero. Bet, pasirodo, dokumentus jie siunčia į Lietuvą ir iš ten po kiek laiko ateina pranešimas, kad netekai Lietuvos pilietybės. Tačiau pasą paėmė iš karto. Vykstant į ambasadą reikia pasiimti lietuvišką pasą, kurį ten ir palieki.“
Gavusi JK pilietybę apsiverkė
Milda prisipažįsta, kad atidavusi lietuvišką pasą pasijuto kaip be rankų, tačiau skausmingiausias momentas buvo tada, kai gavo natūralizacijos sertifikatą.
„Gavau aš tą JK pilietybę patvirtinantį dokumentą ir apsiverkiau. Atrodo, juk viską darai, kad gautum, o ne kad negautum. Vyras atėjo, sako, sveikinu, o aš apsiašarojusi sėdžiu. Bet dabar, kai visi matom, kas vyksta Europoj, manau, kad turbūt laiku tai padariau. Paverkiau ir apsiraminau, tačiau netekti gimtosios šalies pilietybės nėra malonus jausmas.“
Moteris sako, kad Lietuvos politikai turėtų pasistengti neprarasti savo piliečių ir rasti būdų kaip įtvirtinti dvigubą pilietybę.
„Lietuva – viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurios neleidžia dvigubos pilietybės. Manau, neturėtų uždrausti. Bet yra vilties, kad po to, kai užsienyje gimusiems vaikams jau galima turėti dvigubą pilietybę, tai gali taip atsitikti, kad laikui einant ir emigrantams, ne tik jų vaikams, bus ta galimybė suteikta,“ – nepraranda vilties Milda.
Nepranešus apie įgytą užsienio pilietybę – bauda
Lietuvos ambasada Londone Anglija.lt portalui pateikė duomenis, kad per 10 šių metų mėnesių gavo 56 LR piliečių pranešimus apie įgytą JK pilietybę.
Lietuvos ambasados Londone atsiųstame pranešime teigiama:
„Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Gyvenantiems JK lengviausiai tai padaryti ambasadoje Londone.
Reikalingi dokumentai (pranešimo pateikimas galimas tik atvykus į atstovybę asmeniškai):
1. Lietuvos Respublikos pasas ir/arba asmens tapatybės kortelė.
2. Jungtinės Karalystės pasas (jeigu jau yra išduotas).
3. Jungtinės Karalystės institucijų išduotas Natūralizacijos sertifikatas, kuris turi būti patvirtintas apostile ir išverstas į lietuvių kalbą. JK institucijų išduotus dokumentus apostile tvirtina Jungtinės Karalystės užsienio ir sandraugos reikalų ministerijos Legalizavimo tarnyba (tel. 03700 00 22 44). Norėtume atkreipti dėmesį, kad Legalizavimo tarnyba Natūralizacijos sertifikato originalo apostile netvirtina. Į minėtą Legalizavimo tarnybą reikia siųsti notariškai patvirtintą Natūralizacijos sertifikato kopiją.
Primename, jog, nepranešus apie kitos pilietybės įgijimą, įstatymas numato baudą nuo 289 iki 1448 eurų.“