„Viskas, – sakai sau. – Nuo naujųjų lieknėsiu“. „Sportuosiu“. „Nė lašo“. „Nebeišlaidausiu“. „Rasiu gyvenimo meilę“. „Išmoksiu X“. „Dar ir Y“. „Branginsiu artimuosius“, „keisiu darbą“ ir t.t. Sveikinu. Šaunu! Bet koks ryžtas kažką savo gyvenime keisti į gerą yra sveikintinas ir pagirtinas dalykas.
Pasižadėjimai sau arba „resolution“, kaip jas vadina anglosaksai, yra ne tik lengvas būdas „lygioj vietoj“ geriau pasijausti. Tai ne tik indulgencija sau („aš nutukęs/ neturiu pinigų/ rūkau/ geriu ir t.t., bet va, nuo šiol keisiuosi“), bet ir svari gerų pokyčių garantija: pasirodo, žmonės, kurie įsipareigoja keistis sau, o dar geriau – viešai, visiems, turi daug didesnę tikimybę savo pasižadėjimus išpildyti. Net 10 kartų didesnę sėkmės tikimybę, sako tyrėjai, nei tie, kurie jokių pokyčių neplanuoja.
Štai dar daugiau populiariausių pasižadėjimų:
1. Mesti svorį;
2. Susitvarkyti;
3. Mažiau išlaidauti, daugiau sutaupyti;
4. Mėgautis gyvenimu maksimaliai;
5. Būti sveikais ir sportiškais;
6. Išmokti ką nors nepaprasto, jaudinančio;
7. Mesti rūkyti;
8. Padėti kitiems pasiekti jų svajones;
9. Įsimylėti, rasti gyvenimo meilę;
10. Praleisti daugiau laiko su šeima.
Jei ir Tau šis tas aktualu iš populiariausių pasižadėjimų katalogo, leisk, patarsiu, kaip dar greičiau ir smagiau pasiekti tai, ką nori.
Netylėk
Jei nusprendei sau šį tą pasižadėti, tučtuojau pranešk visiems. Svarbiausia, visiems tiems, kurių nuomonė tau ypač svarbi. Taip ne tik išreklamuosi savo ryžtą ir gausi „laikų“, bet ir įsipareigosi. Tavo pasižadėjimas taps viešas, vadinasi, svarus, ypač jei tau nors kiek rūpi, ką apie tave mano kiti. Be to, taip padarysi ir kitą gerą darbą: įkvėpsi vilties ir ryžto kitiems, net ir visiškai nepažįstamiems žmonėms. Geriausia apie savo ketinimus keistis yra pranešti akis į akį, tiksliau, pilvas į pilvą (mes ne ciklopai), o ne šiaip brūkštelėti porą žodžių socialiniame tinkle. Socialniame tinkle rizikuoji pats savo pasižadėjimus kaip mat užmiršti – čia viskas egzistuoja tik dabar.
Paaiškink ir pats sau, kodėl tavo pasižadėjimas svarbus. Netylėk, susirašyk bent 10-20 dalykų: kaip pasikeisi, savo tikslą pasiekęs, kaip tuo pakeisi kitus, ką suprasi, ko išmoksi, kas dar bus kitaip – geriau, įdomiau, lengviau, prasmingiau? Ką prarasi, savo tikslą pasiekęs? Ko atsisakysi? Gera proga ir asmenukę pasidaryti, kad turėtum, kaip palyginti: čia tu „prieš“, o va pasistengsi, sieksi ir pagaliau sėkmingai būsi „po“. Tai geras būdas atsisveikinti su silpnesniu, neryžtingu savimi.
Apie savo siekį kalbėk esamuoju laiku
Dar geriau – būtuoju. Paprasta. Palygink, kaip svariai skamba „aš norėčiau pakeisti darbą“ ir „aš bandysiu pakeisti darbą“. Jauti? Ką čia bepalyginsi. Abu variantai skamba visiškai neįpareigojančiai. Lepšiškai. Net beviltiškai. Kaip ir koks „aš stengsiuosi pakeisti darbą“. O va – „aš keisiu darbą“. Jaučiasi ryžtas. Dabar dar tvirčiau – „aš keičiu darbą“. Va. Ir bum – „aš pakeičiau darbą“. Net jei viskas tavo lygtyse dar išlieka taip, kaip buvo, pasikeiti tu. Pasikeitei tu.
Pasiruošk 8 nesėkmėms
Ir daugiau, jei tik reikės. Man patinka, kaip beatodairiškai Floridoje kovojama su rūkymu. Jiems – kovojantiems – čia daug sunkiau: cigarečių reklama JAV nedraudžiama, greičiau priešingai, ant cigarečių pakelių jokių didelių įspėjančių užrašų nėra. Tačiau veikia nemokamos pagalbos linijos, centrai, kuriuose rūkantiems suteikiama visa įmanoma paspirtis: konsultacijos ir net medikamentai, padėsiantys mesti. Žavi ir socialinė pagalbos reklama: tekstai apgalvoti, traukiantys dėmesį ir veiksmingi. Visada lyg tarp kitko užsimenama: „mesti rūkyti pavyksta po vidutiniškai aštuonių bandymų“.
NLP tai vadiname „vakcinavimu“ – skaitytojui ar klausytojui nuo pat pradžių sukuriami lūkesčiai, padėsiantys įveikti būsimus sunkumus ar nepatogumus. Jei nusprendęs mesti rūkyti žino, kad vienas ar keletas bandymų gali būti ir net greičiausiai bus nesėkmingi, jam daug lengviau bandyti vėl. Ir vėl. Ir vėl. Taip ir tau. Nesėkmių iš tikrųjų net nėra – tėra tik vertinga informacija. Ką ir kaip verta daryti kitaip. Geriau.
Mėgaukis pokyčiais
Kaip lipi į šaltą vandenį? Šoki, ir tiek žinių? Ar pratiniesi, rituališkai apsitaškydamas po truputį? Verta ir taip, ir taip – priklauso nuo to, kaip šalta, o gal pats tik iš pirties išgriuvai ir apskritai, kokius temperatūros pokyčius gali pakelti. Neišbandysi – niekada ir nesužinosi. Jei pasižadi sau kažką svarbaus, rimtai, pokyčiai gali būti dramatiški. Tarkim, nusprendęs sulieknėti, turėsi patirti, kad teks ir mažiau valgyti, ir daugiau judėti. Kuo geresnių rezultatų sieksi, tuo didesni pokyčiai laukia. Tad jei neišmoksi jais mėgautis, patirsi dvigubą diskomfortą: būsi nuolat ir alkanas, ir dar, maža to, pavargęs nuo suintensyvėjusio judėjimo. Tada nei valios, nei ryžto gali nebeužtekti. Tačiau mums akys yra po kakta, o ne į sėdynę įstatytos dar ir todėl, kad galėtume šį tą numatyti. Planuoti. Prognozuoti. Ir prisitaikyti.
Jei išmoksti įvairiausią diskomfortą ir nepatogumus patirti kaip tyrėjas, smalsiai, voila, ir esi savo būsenų tyrėjas. Smalsuolis, o ne kankinys. Va, aš dažnai eksperimentuoju, ir man tai labai patinka: tarkim, visą dieną visur vaikštau basas (jautiesi gyvas, kaip niekad šios planetos gyventojas, beje). Arba iš oro uosto 60 km grįžtu dviračiu, vis nauju maršrutu (pamatai tai, ko nei autobusu, nei automobiliu niekad neišvysi). Būna, kad nusprendžiu savaitę nieko nevalgyti (po tokios savaitės viskas tampa miela ir taip skanu – ir žalios morkos, ir porai, ar net tiesiog išvirti burokai). Supranti? Noriu pasakyti, kad visai nebūtina ropštis į Everestą ar nerti į 100 m gylį, važiuoti pas kokį guru į aukštikalnes tik tam, kad suvoktum, kad daugybę pokyčių ir būsenų galime patirti čia pat, vietoje, buitiškai, kaip mes sovietiniais laikais sakydavom, „neatsitraukdami nuo kasos“. Ir taip pasiruošti dar didesniems pokyčiams. Pasiskiepyti.
Būk konkretus
Mokymuose, būna, paklausiu – „kas norėtų būti turtingesnis?“ Kaip mat pakyla koks tuzinas rankų. Tada visiems, panorusiems praturtėti, išdalinu monetas, apdairiai turėtas kišenėje. Ir pigiai sakau: „Aleluja! Va Jūs ir turtingesni“. Taksistui juk nesakai – „vežk mane namo“. Paklaustas, kur konkrečiau, nelepteli – „Į lovą“. Ne. Jei nusprendei sulieknėti, šaunu, dar kartą sveikinu, bus lengviau ir tau, ir tavo širdžiai, ir kraujagyslėms, ir maisto pramonei, ir tavo lovai, ir kėdėms, ir foteliams, ir taksistams, ir avialinijoms, tamstą transportuojančioms. Klausimas tėra, kiek nori sverti tiksliai po pusmečio ar metų? Ką matysi, jausi, girdėsi, ką patirsi, būdamas X kg lieknesnis? Ką suprasi, taip sulieknėjęs? Ko išmoksi? Kokiu žmogumi tapsi? Kokią žinutę perduosi savo artimiesiems? Ir tolimiesiems? Jauti? Leisk sau būti itin konkrečiu.
Aiškiai suvok, ko sieki, ko nori, tada siekis pagaliau tampa nebe svaja ar fantazija, o konkrečiu planu, užduotimi, kurią gali skaidyti, taktiškai keisti, forsuoti ir modifikuoti, kad galų gale pasiektum. Dar greičiau ir geriau nei fantazavai. Dar kartą pagalvok, kaip verta. Tau. Galiu duoti ranką nukirsti, kad dauguma nevykusių pasižadėjimų ar apskritai siekių ir yra nevykę bei sunkiai pasiekiami būtent todėl, kad niekas nesivargino jų tinkamai, motyvuojančiai suformuoti. Tik kas gi čia norės kapoti man rankas?
Štai jau minėti populiariausi amerikietiški pasižadėjimai – nenuostabu, kad tik taip sau pasižadėję, net 9 iš 10 prisižadėjusiųjų jau po keleto mėnesių susimauna. Tarkime, nusprendi „mesti svorį“. Juk tai neigiamai suformuotas siekis. „Mesti svorį“ yra sunku – akyse kaip mat iškyla sunkiasvoriai disko metikai, rutulių stūmikai ar sumo čempionai, pūškuodami bemėtantys vienas kitą ringe. Svoris greitai krinta susirgus grėsmingomis ligomis, taip pat kenčiantiems nuo anoreksijos ar bulimijos. Ne itin mobilizuojančios asociacijos. Daug geriau – siekti tam tikro optimalaus svorio, sveiko, optimalaus KMI, nes jei imsi rimčiau sportuoti ir teisingai maitintis, svoris gali net nesumažėti… Raumenys sveria daugiau, nei gelbėjimosi ratai. Maža to, tikėjimas, kad tavo veikla ir padeda tau lieknėti, leidžia sulieknėti dar greičiau – tai neseniai patvirtino ir garsusis amerikiečių psichologų eksperimentas su kambarinėmis, lieknėjusiomis itin greitai būtent tada, kai joms buvo paaiškinta, kad jų kasdieninis darbas ir yra aktyvi, liekninanti mankšta. O tos kambarinės, kurios savo darbo mankšta nelaikė ir apskritai nebuvo apie judėjimo naudą išsamiai informuotos, šio eskperimento metu taip ir nesulieknėjo.
Ne itin prasmingas ir siekis „Pagaliau susitvarkyti“, arba, kaip jį formuluoja amerikiečiai, „get organized“. Jei esi bent kiek neurotiška asmenybė, net ir elementarus susitvarkymas gali tapti visiška „misija neįmanoma“, Sizifo kalnu, nes sterili švara ir ideali tvarka sunkiai pasiekiama net pažangiausiose operacinėse ar grandioziniuose dalelių greitintuvuose. Vėlgi, siekis „pagaliau susitvarkyti“ yra, pastebėk, formuojamas neigiamai, reiškia tvarkos trūkumą ir net bejėgiškumą. Tai taip pat ir vertinimas, nebūtinai adekvatus. Verčiau siekti „patogumo“, „komforto“ ar „optimalių sąlygų“ ir labai konkrečiai jas įsivaizduoti: ką ir kaip nori susitvarkyti ir pakeisti, kad galėtum gyventi, dirbti ir veikti dar smagiau, išmaniau ir geriau.
Pasižadėjimas „mažiau išlaidauti, daugiau taupyti“ irgi nevykęs. Palyginčiau tai su kompresu lavonui, bet kad jau labai rūstus toks palyginimas, jis rodo beviltiškumą. Taip ir yra: dar mūsų protėviai sakydavo – „neprivalgęs, neprilaižysi“. Verčiau siekti „daugiau uždirbti, ir daugiau sutaupyti“, o dar geriau – „labai daug uždirbti, ir labai daug sutaupyti“, ir būtinai įvardinti būsimas grandiozines pajamas konkrečia suma. Toks pasižadėjimas motyvuos šimteriopai geriau, nei drungnas noras „mažiau išlaidauti“ ir „daugiau sutaupyti“, kurį dažniau suvokiame ne kaip abipusę laimėjimo, o kaip „sunku ir dar sunkiau“ situaciją.
Todėl geriau pasižadėk sau išleisti daug daugiau 2015-ais, nei išleidai 2014-aisiais, ir daug vertingesniems dalykams, nei bet kada iki šiol: mokslams, ypatingoms patirtims ir, žinoma, įgūdžiams lavinti. Tada, tikėtina, ir dar geresnių galimybių išvysi – leisi sau gyventi pilnavertį, visomis prasmėmis turtingą gyvenimą. Ir ne man vienam taip atrodo – poetė, dailininkė ir terapeutė Jay Woodman neseniai rašė: „Neprisiimk tuščių pasižadėjimų apie šį bei tą, kurį nors mažą, išorinį savo gyvenimo dalyką. Verčiau įsipareigok vienu milžinišku pasižadėjimu – atiduoti visą save sau. Tada visa kita gyvenime praktiškai be jokių pastangų sustos į savo vietas.“
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!