Suprasdami faktą, kad turime tik vieną gyvenimą, reiktų jį nugyventi taip, kad gyvenimo pabaigoje neturėtume ko gailėtis. Tačiau kai aplanko tingulys ar apatija, mums tai nerūpi. Mes tiesiog nenorime nieko veikti. Todėl šiandien siūlau Jums kelis būdus, kurie padės išvaryti tą nenorą.

Išeikite pasivaikščioti. Juk vis tiek nieko nenorite. Pasivaikščiojimas nėra daug pastangų reikalaujanti veikla, tad tai nebus sunku padaryti. Eikite šiek tiek greitesniu žingsniu nei esate įpratę. Tarytum turėtumėte, kur eiti. Negalvokite nieko, o stebėkite aplinką. Visų pirma, tai padės, nes pailsės Jūsų smegenys. Be to, fizinis aktyvumas skatina norą ką nors veikti, todėl nemaža tikimybė, kad po pasivaikščiojimo noriau ką nors veiksite.

Įsiklausykite į save. Jūs nenorite nieko veikti visai ne be priežasties. Kai viskas gerai, žmonės nori kažką veikti, jie dega aistra ir GYVENA! Jei yra priešingai, vadinasi nuklydote. Žinoma, galite vaidinti, kad tai yra normalu, kad visi kartais nieko nenori. Tačiau ignoruodami tai, kas svarbu, toli nenueisite. Juk nieko neveikimas skatina mus tik egzistuoti, bet ne gyventi. Nepulkite manyti, kad su Jumis viskas negerai, visko nutinka, tačiau svarbiausia yra, ar Jūs ką nors darote tam, kad neužstrigtumėte šioje situacijoje. Taigi, paieškokite priežasties, kodėl gi Jus aplankė apatija ir tingulys. Paprastai tai būna ko nors vengimas, realybės arba kokio nors darbo. Tačiau kodėl jūs to vengiate? O svarbiausia, ką reikia daryti, kad Jūsų neaplankytų tokie nemalonūs jausmai pagalvojus apie tai nuo ko bėgate?

Jei nesate visiškai patenkinti savo gyvenimu ar susiklosčiusia situacija, nevaidinkite, kad viskas gerai. Neignoruokite to, kas svarbu. Tačiau taip pat ir nebandykite prisišaukti dėmesio rodydami, kaip viskas blogai ir gailėdami savęs. Taip laimingi nebūsite. Pagalvokite, kaip Jūs galite šią situaciją sutvarkyti. Kaip galėtumėte grąžinti ugnelę į savo gyvenimą ir imkitės veiksmų! Išeitis visuomet yra. Reikia tik ieškoti. 

Suraskite priežastį. Tam, kad norėtume ką nors veikti, mums reikia priežasties. Ir ne bet kokios, o tokios, kuri mus skatintų. Jei žinotumėte, kad ko nors neatlikę rytoj atsidursite gatvėje, noras ir motyvacija veikti atsirastų akimirksniu. Taip pat jei žinotumėte, kad koks nors veiksmas išpildys tai, apie ką svajojate jau 3 metus, pavers tai realybe, vėlgi negalėtumėte neveikti. Reikia turėti priežastis, vardan kurių niekuomet nesinorėtų pasiduoti ir nieko neveikti, kurios žadintų norą savo gyvenimą paversti šedevru.

Pasikalbėkite su tinkamu žmogumi. Kiekvienas iš mūsų pažįsta žmogų, kuris įkvepia. Tokie žmonės gyvena su entuziazmu, būna pozityvus ir pasiruošę veikti. Pakalbėkite su tokiu žmogumi apie tikslus ar galimybes. Paprastai mes užsikrečiame tokių žmonių energija (žinoma, jei nepraleidžiame laiko su jais mintyse kritikuodami) ir patys atrandame norą veikti. Todėl būkite atviri idėjoms, ieškokite įkvepiančių žmonių aplink ir net nepastebėsite, kaip nenoras veikti tiesiog dings! 

Neturėkite per daug darbų. Paprastai apkrauta dienotvarkė mus taip gąsdina, kad apskritai nenorime daryti nieko. Pagalvokite, ar visi darbai Jūsų dienotvarkėje yra svarbūs, ar visus būtina padaryti ir ar visus būtina padaryti dabar. Pasistenkite vienai dienai nenusistatyti daugiau darbų nei Jūs galite įvykdyti be streso ir nedaryti to, kas nėra būtina. Pagalvokite, dėl kokios priežasties Jūs darote visus darbus, ir įvertinkite, ar visos priežastys iš tiesų yra svarios.

Šis momentas yra vienintelis Jūsų tikras turtas, ši akimirka yra Jūsų gyvenimas. Vertinkite ją. Nešvaistykite jos ir tegu Jūsų gyvenimas prilygsta stebuklui!