Kodėl ši tema? Sovietinėje Lietuvoje žmonės su negalia buvo kaip įmanoma atskirti nuo „sveikos“ visuomenės, dėl šios priežasties ir dabar daugelis nedaug žinome apie akluosius, šią negalią ir kaip su ja gyventi. O koks geresnis būdas sužinoti, jei ne susipažįstant ir šnekantis asmeniškai? Savanorystė aklųjų bibliotekoje - puikus būdas. Šį kartą kalbinau Lietuvos aklųjų bibliotekos Kauno filialo vyresniąją bibliotekininkę Iloną Paškevičiūtę.
Aklųjų biblioteka
Tikriausiai įdomu būtų sužinoti, kuo ši valstybinės reikšmės biblioteka skiriasi nuo eilinės bibliotekos. Na, visų pirma tuo, jog pirmiausia bibliotekoje aptarnaujami žmonės, turintys regos negalią, t.y. aklieji ir silpnaregiai. Skaitytojai, kurie patys negali ateiti į biblioteką, yra aptarnaujami namuose visoje Lietuvoje. Jiems į namus atvežamos knygos, kurias užsisako telefonu. Bibliotekos fondą sudaro knygos Brailio raštu, MP3 diskai bei padidinto šrifto leidiniai.
Lietuvos aklųjų biblioteka pati leidžia knygas Brailio raštu, taip pat turi ir garso įrašų studiją, kurioje įgarsinamos knygos. Pastaruoju metu įgarsinti knygas padeda ir savanoriai. Bibliotekininkė Ilona prasitarė, kad jaunoji karta mieliau renkasi įgarsintas knygas MP3 formatu nei brailio. Taip pat bibliotekoje yra ir edukacinių knygelių, skirtų mažiesiems, dar nemokantiems skaityti. Jose yra mažos daiktų figūros, kurių kasdienybėje negali apčiuopti neregys: dramblys, trikampis, namas ir pan. Lietuvos aklųjų bibliotekoje organizuojamos aklųjų ir silpnaregių darbų parodos, vyksta literatūrinės popietės, susitikimai su įdomiais žmonėmis.
Bibliotekininkės Ilonos komentaras: „Lietuvos aklųjų biblioteka, tai ne tik vieta, kur neregiai ateina pasikeisti knygų, bet ir vieta, kur skaitytojai susirenka pabendrauti, pasidalinti įspūdžiais apie perskaitytas knygas. Aš pažįstu beveik kiekvieną savo skaitytoją ir žinau kokią literatūrą jie mėgsta skaityti. Paprastoje bibliotekoje skaitytoją aptarnauti gali užtrukti keletas minučių, čia kartu rinkdamiesi knygas užtrunkame ir pusvalandį, ir valandą. Be to, vienas skaitytojas gali perklausyti dešimt, dvidešimt knygų per mėnesį“.
- Smalsu, ką galima veikti savanoriaujant aklųjų bibliotekoje?
Bibliotekininkė Ilona: Stengiuosi supažindinti su ta pačia veikla, ką ir pati atlieku: aptarnauti skaitytojus, tvarkyti knygų fondą. Kiekvienas skaitytojas svarbus - kartais ateina pabendrauti, pasidalinti savo įspūdžiais, džiaugsmais, liūdesiais. Vilniuje savanoriai padeda įrašų studijoje įgarsinti knygas.
- Ko nežinome apie aklųjų kasdienybę ir svarbu žinoti prieš savanoriaujant?
Bibliotekininkė Ilona: Daugeliui sunku įsivaizduoti,kiek daug gali neregys padaryti pats: buityje jie gali patys ir sagą įsisiūti, ir valgyti pasigaminti, ir butą susitvarkyti, gali nueiti apsipirkti ir dar daugiau. Yra tokių, kurie vaikšto vieni, be palydovo. Negana to, jie gyvena pilnavertį gyvenimą - kuria šeimas, keliauja, studijuoja universitetuose ir įgyja specialybę. Vienos iš dažnesnių specialybių: masažistai, IT specialistai, tiflopedagogai, socialiniai darbuotojai. Atėję skaitytojai papasakoja apie savo laisvalaikį: dalyvauja aklųjų folkloro ansambliuose, pynimo, molio lipdymo, dainavimo užsiėmimuose. Dauguma vaikučių, pasimokę aklųjų ir silpnaregių mokykloje, toliau mokytis nori bendrojo lavinimo mokyklose, tarp savo bendraamžių.
Sakoma, geriausiai suprasi kitą, kai patirsi, kas kitam atsitiko savo kailiu. Kviečiu pabandyti eksperimentą. Tereikia užsimerkti kuriam laikui, pusvalandžiui, valandai ar bent dešimčiai minučių. Ir leisti sau atlikti kasdienius darbus namuose: nueiti iš vieno kambario į kitą, pasidaryti arbatos, nusiplauti rankas, įsijungti kompiuterį ir parašyti laiškelį draugui... Po eksperimento, neabejoju, kad kiekvienas susimąstysite apie naujus pojūčius. Aš pati po šio eksperimento pajutau dėkingumą akliesiems, gyvenantiems šalia mūsų, kad primena, jog reikia vertinti tai, ką turi ankščiau, nei praradai ir pagarbą už stiprybę gyvenant džiaugiantis.
Šis straipsnis yra ciklo apie savanorystės sritis ir organizacijas kurios ieško savanorių antroji dalis. Jį rengė Actio Catholica Patria Savanorių centro praktikantė Inga Kubiliūtė. Kiekvieną mėnesį bus galima perskaityti apie naują savanorystės vietą.