Atsiprašome už tai, kad nesmagu tai matyti. O jie jau nemato, nors galbūt atiduotų viską, kad galėtų. Broliukas ir sesutė, kurie jaučia vienas kitą, kurie nuo pat pradžių laikėsi išvien ir štai dabar sunkiai kvėpuoja vienas kitam į kaklą, tarsi šnabžda, bijo, guodžiasi, bet viską daro kartu. Mes nežinome, kas jie, iš kur, ar gimė po balkonu, kiek laiko serga, o gal buvo išmesti sveiki ir susirgo neištvėrę gatvės išbandymų. Pavadinome juos Saulute ir Vėju.
Kačiukai buvo rasti Gedvydžių gatvėje per Motinos dieną. Tokie, kuriuos išvydusi ne viena mama vėliau jau niekada neleidžia savo vaikams liesti gatvės katinėlių. Tačiau jų kelyje pasitaikė mama, kuri nepabūgo, o svarbiausia jų nepaliko. Jei klaustumėt, ar ji nebijojo? Manome, kad labai bijojo, bet tiesiog čiupo ir nešėsi namo, kur saugu, kur niekas jau nebenuskriaus, o tada ieškojo pagalbos.
Segantys mažyliai – jau „Naminukų“ globoje. Žinoma, tokių į prieglaudėlę vežtis negalėjome, nes rizikuotume užkrėsti dar keliolika mažylių, tad laikinai savo vonią pavertėme ligoninės palata. Mes žinome, kad pamačius tokius vaizdus ne vienam kyla klausimas, ar verta „bandyti“, ar ne geriau jėgas sutelkti ties „perspektyvesniais“, arba „kam kankinti“? Tačiau turime sukaupę per daug pavyzdžių su laiminga pabaiga, kad nuleistume rankas be kovos.
Kačiukams reikalingas gydymas: antibiotikai, vitaminai, vaistai į akis (bandant išgelbėti bent dalinį regėjimą). O mums labai reikalingas Jūsų palaikymas – tiek moralinis, tiek finansinis.
Jei tik galite nors trupučiu prisidėti prie Saulutės ir Vėjo gydymo, paaukoti galite į „Naminukų“ sąskaitą. O norėdami sužinoti apie kačiukų sveikatos būklę, skambinkite tel. 8 648 30077 („Naminukai“, Vilnius).
Ačiū visiems, kurie išgyvena šias istorijas kartu su mumis!