Šešerių mėnesių amžiaus briedžiukė Meilė būdama dar visai maža, vos pastovėdama ant kojų, atklydo į Šalčininkų rajone esančią sodybą. Sodybos šeimininkams pagailo bejėgio gyvūno, tad jie nusprendė juo pasirūpinti. Briedžiukės motina greičiausiai buvo sumedžiota, tad mažylė savarankiškai nebūtų išgyvenusi. Laimei, jai pavyko pasiekti gerų žmonių namus. Čia ji buvo šeriama, globojama, kad galėtų užaugti didele ir stipria briede.
Šalčininkų rajono gyventojai briedžiuke rūpinosi šešis mėnesius - būtų tai darę ir toliau, tačiau jų globotinei vietiniuose miškuose buvo nesaugu. Aplinkiniuose miškuose gausiai medžiojama, tad tebuvo laiko klausimas, kada ir Meilę ištiks nelaimė.
Dėl to briedžiukės globėjai kreipėsi į Gyvūnų globėjų asociaciją, prašydami kokios nors pagalbos. Pasitarus su Aplinkos apsaugos ministerija ir pačiais Meilės šeimininkais, nuspręsta briedžiukę gabenti į Smiltynę. Ten aplinka ramesnė, saugesnė, tad daug mažesnė tikimybė, kad gyvūnas bus sumedžiotas.
Briedžiukė Meilė keliavo priekaboje įstatytame specialiai jai sukaltame narve. Nors kelionė truko ilgai - visa gabenimo operacija truko maždaug nuo 15.00 val. iki pat vidurnakčio, tačiau briedė sėkmingai apgyvendinta Smiltynėje ir tikimasi, kad ji ten sėkmingai įsikurs ir pripras.