Buvo apniukęs, bet šiltas šių metų gegužės 11 rytas. Mano sūnus švenčia gimimo dieną, su vyru buvom suplanavę nuvežti vaiką į Klaipėdą ir parodyti jūrų muziejuje vykstančius delfinų pasirodymus, nuotaika buvo puiki, tortas paragautas, žvakutės užpūstos, dovanos padovanotos ir visai nesvarbu, jog orų prognozė žadėjo lietų, nes, kaip sakoma, blogo oro nėra....
Visi susėdome į automobilį ir pajudėjome link Klaipėdos, abu sūnūs savo kėdutėse, mažylis jau susiruošė snausti, mes įsukome į autostradą ties Cinkiškiais, pavažiavus apie porą kilometrų link Klaipėdos - SMŪGIS, iš netikėtumo net pašoku, matau, kaip vis didindamas greitį nuvažiuoja apdaužytu dešinės pusės priekiu juodas „Audi 80“ universalas, tamsintais galiniais langais. Matau, kad vairuotojas vienas, nes virš sėdynių matyt tik viena galva, vyras bando suvaldyt automobilį, kad nesisuktume, nesitrenktume ir nesiverstume, vis tik greitis mūsų buvo 120 km/h, kai į mus atsitrekė, kažkokiu stebuklingu būdu dar spėja pamatyti numerius.
Man šaukia - „skambink policijai“, bet kadangi smūgio metu kaip tik turėjau telefoną, jau rinkau numerį 112, dar sėdėjau mašinoje, bet jau buvom ištiesinę automobilį ir sustoję šalikėlėje. Sujungia su policija, aš greitakalbe bandau pasakyt kas įvyko, kad gaudytų tą gaidelį greičiau, pareigūnas mane ramina, klausia kur jūs esat, o mes stovim ties ženklu „Kauno rajonas“. Jis viską išklauso, man dreba rankos iš pasiutimo ir iš streso. Laukiam pareigūnų, apžiūrim mašiną: ratlankis - aštuoniukė, padanga - supjaustyta, plyšus (tik neseniai naujos buvo užmontuotos), bamperis - suskaldytas, pats mašinos kampas - sulankstytas, nukritusi kažkokia plastikinė dalis. Vaikai šoke, mažylis (11 mėnesių kūdikis) rėkia, jubiliatas (3 metai) verkia, reikalauja iškelti lauk, iškeliu - isteriškai rėkia: „mama, priklijuok tą gabaliuką, kad galėtume važiuot (kalba eina apie nukritusias plastikines dalis)“, į mašiną lipti griežtai atsisako, nors lauke pakilęs šaltas vėjas. Jaunylis rėkia toliau, traukiu vežimą iš bagažinės ir bandau vėžinti mažiausią, vaikas užmiega.
Atvažiuoja pareigūnai, su jais trumpai pabendrauja vyras, jie nuvažiuoja, liepia laukti. Skambinamės draudimui (turim kasko), techninei pagalbai, nes pavažiuoti neįmanoma. Sulaukiam skambučio, kad grįžta pareigūnai, be to, laukiam techninės pagalbos.
Pareigūnai atsiveža JĮ, vyras sako, kad su mielu noru užvažiuotų jam į dūdą, bet pareigūnas tiesiog iškart atsistoja tarp jų, tai tik paklausia: kaip jis jaučiasi sukėlęs pavojingą avarinę situaciją? Aš norėjau jį apšaukti, bet irgi „užlipau“ ant sąžinės paklausdama, kaip jis gali sėstis girtas prie vairo ir taip neatsakingai vairuot?
Anas visas raudonas kaip burokas pradeda lementi, ateseit miego norėjo... Norėjo jis miego... Tai stok šalikėlėj ir miegok, po velnių, o ne važinėkis... Nesitrankyk į normaliai važiuojančių piliečių mašinas, negąsdink vaikų, kurie vėliau bijo lipti į mašiną, bijo jos sudaužyto vaizdo, galų gale likom be delfinų...
O reikalas tas, kad tas kelių gaidelis pribaubęs (neblaivus) važinėjosi, nes pripūtė lygiai 1,98 promilės, trenkėsi į mus, pabėgo, parvažiavo namo, paslėpė mašiną garaže ir kaip niekur nieko buvo namuose...
TAS ŽMOGUS, be jokios sąžinės graužaties, sukėlęs autoįvykį - BĖGO iš įvykio vietos, ir jei ne vyro vairavimo profesionalumas, mes galėjom būti nuskrieję į griovį ir galbūt ne kartą vertęsi, mus ŠIS KELIŲ GAIDELIS būtų palikęs LIKIMO valiai, gal net sunkai sužalotus, visą šeimą... Du suaugusius ir du mažamečius vaikus, o JIS, įlindęs į tą savo kaimą, būtų sėdėjęs su kiaulės akimis ir nieko nepadaręs dėl žmonių, kurie dėl jo kaltės galėjo ŽŪTI....
Labai ačiū pareigūnams, kurie mums tą dieną padėjo, kurie greitai suregavo į tai, kokią informaciją jiems pateikėme, laimingam atsitiktinumui, kad pareigūnų kolega gyveno tam kaime, kuriame ir tas kelių gaidelis gyvena, todėl be problemų atvedė juos tiesiai į kiemą. Buvo dirbama tiksliai ir operatyviai, atvažiavę pareigūnai sakė, kad tikrai labai mums pasisekė, kad neatsidūrėme griovyje, kad vyras profesionaliai suvaldė situaciją, o vaikai prisegti kėdutėse, nes trūko tikrai nedaug iki didesnės nelaimės, kuri galėjo įvykti...
Nuo šiol gegužės 11 bus ne tik mūsų sūnaus, bet kaip viena draugė pasakė - mūsų šeimos gimtadienis.
Va tau ir laikykis taisyklių, nevairuok apsvaigęs, daryk viską gerai kelyje... Bet pilna kvailių, kurie gali sukelti pavojų, net jei tu, atrodo, darai viską, kad to nebūtų... Būkim budrūs, vairuotojai, gerbkim vienas kitą!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!