nas iš mūsų tampa švelnesnis, atlaidesnis, džiaugsmingesnis. Turbūt tuo Kalėdų šventė yra viena gražiausių metuose. Tačiau
Susiję straipsniai
man kelia dvejopus jausmus.

Artėjant šventėms, padaugėja labdaringų renginių, kurių metu geros valios žmonės aukoja skurstantiesiems, beglobiams gyvūnams, sunkiai gyvenantiems vaikams, senoliams ir panašiai. Tai ženklas, kad blogai gyvenantieji nėra pamiršti, rūpinamasi, kad Kalėdų dvasia paliestų visus.

Bet... Skaudu, tačiau ne visi, net jeigu tais metais ir buvo geri, sulaukia dovanų nuo Kalėdų senelio ar Kūčių vakarą turi ką padėti ant stalo.

Labiausiai graudu dėl vaikų, kurių tėvai neišgali nupirkti ne tik dovanų, bet ir kasdienio vartojimo produktų. Ką jau kalbėti apie pasiruošimą Kalėdoms. Būtent ši tema man yra skaudžiausia per šventes.

Jūs tik pagalvokit, kaip turi jaustis mažylis, kai aplink jį vaikai giriasi, kokias dovanas yra gavę, kur sutiko šventę ir kiek ant stalo buvo saldainių. Be abejo, ne saldainiuose ir dovanose esmė, sakysite jūs, bet pabandykite tai paaiškinti vaikui, kuris šiais metais taip ir nepajuto, kad į jo namus atkeliavo Kalėdos.

„Vargas išmoko melstis“, – sako daugelis. Iš dalies jie teisūs, kadangi vargo matę vaikai atėjus tam tikram amžiui sugeba įžvelgti prasmę kur kas giliau, nei vien tik pigiuose kalėdinių eglučių žaisliukuose ar brangiose dovanose. Vargo matę žmonės supranta, kaip jaučiasi vaikas, kuriam niekas taip ir nepadovanojo Kalėdų. Tokiems vaikams Dievas – vienintelė Kalėdų dovana, kuriai jie gali išlieti visą savo širdį.

Kalėdos tuo ir ypatingos, jog būtent tada išryškėja tikrasis visuomenės veidas: vieni linksminasi vien dėl savęs, o kiti nepamiršta ir aplinkinių. O treti lieka nuošalyje su viltimi, kad kada nors gyvenimas jiems nusišypsos ir parodys tikrąjį džiaugsmą.

Tad Kalėdos man yra ir džiaugsmingos, ir liūdnos. Širdį džiugesys užlieja, nes suprantu, kad aplink yra labai daug gerų žmonių, o pasaulis nėra toks supuvęs, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tačiau liūdesys apima, kai suprantu, jog galbūt čia pat yra siela, kuriai šventės – pats didžiausias emocijų išmėginimas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalinkite emocijomis, kurias Jums kelia artėjančios šventės, papasakokite istorijų, kurios jus pamokė, kaip ir su kuo švęsti!
Laiškus galite siųsti el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Šventės“ arba naudodamiesi nuorodomis žemiau:

">

Rekomenduojame
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės