Apie pitoną GGA buvo pranešta elektroniniu paštu. Laišką atsiuntusi moteris rašė, kad užlipusi ant stogo tvirtinti antenos pastebėjo susisukusį didelį roplį. Moteris nežinojo, ar jis vis dar gyvas. Radinį įamžino ir nuotrauką atsiuntė kartu su laišku. „Net ir matydami nuotrauką, galvojome, kad tai tėra fotomontažas“, - patikėti tuo, ką mato, negalėjo GGA vyr. specialistė Lolita Grblikienė.
Nuvykus į įvykio vietą, pitonas išties rastas. GGA darbuotojai nežinojo, ko tikėtis, nes nebuvo tikri, ar gyvūnas žuvęs ar vis dar gyvas - roplys nejudėjo, tačiau šaltoje oro temperatūroje šaltakraujai pasidaro pasyvūs. Priėjus arčiau paaiškėjo, kad pitonas visgi jau nugaišęs.
„Kaip būtų reikėję jį paimti, jei jis vis dar būtų gyvas, sunkiai įsivaizduojame“, - pripažįsta į iškvietimą važiavę GGA darbuotojai Lolita Grėblikienė ir Martynas Dulkys. „Pitonai yra pavojingi gyviai - jie ne tik smaugia, bet ir stipriai kerta. Šio roplio dantys tokie aštrūs, kad jei jis įsikąstų į ranką, būtų beveik neįmanoma jo pražiodinti“, - pritarė ir gyvūnų globos ir kontrolės vet. gydytojas Aurimas Steponavičius.
Pitono nugaišimo priežastis gana aiški - šie ropliai yra šiltų kraštų gyventojai, kad palaikytų gyvybines funkcijas, jiems reikia bent 25 °C šilumos, o naktį oro temperatūra buvo nukritusi žemiau nulio. „Pitonas paprasčiausiai sušalo“, - konstatavo „Nuaro“ vet. gydytojas A. Steponavičius.
Tiesa, gyvūnų globėjai pitoną dar bandė gaivinti šiltame vandenyje - kartais šaltakraujius gyvūnus tokiu būdu pavyksta išgelbėti. „Kai jie sušąlą, jų gyvybinės funkcijos sulėtėja iki minimumo, bet dar yra galimybė jas atkurti“, - aiškino A. Steponavičius. Deja, šiuo atveju šildymas nebepadėjo.
Kaip pitonas pateko ant stogo ir kas už tai atsakingas?
Kaip roplys pateko ant stogo, nėra aišku, tačiau spėjama, kad jis čia atkeliavo ventiliacijos angomis. Akivaizdus vienas dalykas - tai yra pabėgęs kažkieno augintinis, nes Lietuvoje tokie gyviai laisvėje negyvena.
Kuris namo gyventojas laikė šį egzotišką gyvūną, nėra aišku - nė vienas kalbintas namo gyventojas sakėsi nežinąs, jog kas nors iš kaimynų būtų laikęs pitoną.
Pagal Kauno miesto gyvūnų laikymo taisykles yra nustatyta, kad tokiems gyvūnams laikyti būtinas leidimas ir raštiškas kaimynų sutikimas.
„Pavojingų egzotinių gyvūnų laikymui taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir agresyvių veislių šunims - šeimininkas turi gauti specialius leidimus, patvirtinančius, kad jis yra psichiškai sveikas, kad nėra priklausomas nuo kokių nors kvaišalų, kad nėra buvęs teistas... Toks gyvūnas gali būti leidžiamas laikyti ne bet kam, o tik atsakingam ir sveikam žmogui“, - aiškino pedagogė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja Orinta Leiputė.
„Žmonės, auginantys egzotinius gyvūnus ir nesilaikantys miesto taisyklių, yra baudžiami. Pirmą kartą nusižengę tokie asmenys paprastai yra tik įspėjami, o jei ir toliau nepaiso gyvūnų laikymo taisyklių, yra taikomos piniginės nuobaudos. Jos gali siekti kelis šimtus litų“, - tęsė O. Leiputė.
Tiesa, ne visi egzotinių gyvūnų mylėtojai paiso šių taisyklių - jų negąsdina nei abudos, nei grėsmė, kurią kelia neatsakingas pavojingų gyvūnų auginimas. Laimei, šiuo atveju niekas nenukentėjo, bet kas būtų įvykę, jei pitonas būtų atkeliavęs ne ant stogo, o į kurio nors gyventojo butą?
„Asmeniškai aš nepritariu egzotinių pavojingų gyvūnų laikymui namuose“, - pripažino O. Leiputė. „Įsivaizduokite, kokio dydžio terariumo reikia tokio dydžio pitonui. Tokį gyvūną laikyti namuose tikrai pavojinga - pavojus kyla ne tik šeimininkui, bet ir visiems kaimynams“, - pritarė „Nuaro“ vet. gydytojas A. Steponavičius.
Per kelis pastaruosius mėnesius tai yra jau trečias egzotiškas gyvūnas, su kuriuo tenka susidurti gyvūnų gelbėtojams. Vasarą GGA iš Rokiškio parko teko parsigabenti anakondą, o Kaune, Kęstučio gatvėje, buvo rastas Lietuvos kraštams nebūdingas žaltys. Atrodo, kad namuose jau galime tikėtis aptikti ne tik įvairių įprastų kenkėjų - tarakonų, pelių, bet ir kur kas egzotiškenių „svečių“.
