Kelionės bilietai buvo visai nebrangūs – juos mums pavyko įsigyti vos už 150 eurų (į priekį ir atgal, dviems suaugusiems). Pusryčius valgėme namuose, pietums – ką būdavome įsidėję su savimi į tos dienos kelionę, vakarais pasilepindavome skania vakariene kur nors mieste, todėl maistui išleidome nei daug, nei mažai – 150 eurų. Maistas Islandijoje tikrai brangus, todėl jei norėsite visą laiką valgyti mieste, restoranuose ar kavinėse, reikės pasiruošti žymiai didesnę pinigų sumą.
Nuomavomės automobilį – keturiais ratais varomą „Suzuki Jimny“, kurio mums atvažiavus nedavė, o pasakė, kad nemokamai „upgreidins“ mūsų pasirinkimą į „Suzuki Vitara“, kadangi dėl prastų orų salygų Jimny būtų per silpnas įveikti Islandijos kelius. Automobilio nuoma mums atsiejo maždaug 350 eurų, suvažinėjome beveik tūkstantį kilometrų, todėl kurui išleidome maždaug 100 eurų.
Gyvenome vieno kambario bute, kuriame turėjome atskirą virtuvėlę ir nuosavą vonią, nuoma taip pat nebuvo pigi – 370 eurų. Iš viso mums kelionė atsiejo maždaug 1500 eurų. Tikrai ne iš pigesnių kelionių, tačiau dabar galiu drasiai pasakyti – verta kiekvieno cento.
Pirma diena – Reikjavikas ir Blue Lagoon
Buvome suplanavę į Blue Lagoon vykti paskutinę savo viešnagės dieną, prieš skrydį, taip kaip rekomendavo daugelis. Tačiau apsižioplinome ir per vėlai nusprendėme rezervuoti bilietus. Bilietų buvo tik pirmai dienai. Tačiau kaip paaiškėjo vėliau – tai išėjo tik į naudą, kadangi pirmają dieną oras pasitaikė tikrai prastas ir beveik niekur nebuvo galima išvykti dėl uždarytų kelių.
Pirmają dienos pusę praleidome vaikštinėdami po sostinę – Reikjaviką. Šiek tiek susipažinome su aplinka, nusipirkome reikalingų maisto produktų. Po pietų išvažiavome link Blue Lagoon. Blue Lagoon – tai mėlynos spalvos karštų versmių kompleksas po atviru dangumi. Vandens temperatūra 38 laipsniai, susimokėjus galima būti kiek tik nori – kad ir visą dieną. Apie šią vietą buvome girdėję dvejopų nuomonių, vieni sakė, kad neverta leisti ten pinigų, geriau nuvažiuoti į giliau saloje esančias kaštas versmes, kurios yra kur kas pigesnės nei Blue Lagoon. Tačiau mums ten tikrai patiko, ir galime rekomenduoti šią vietą.
Antra diena – auksinis ratas
Antrosios dienos rytą pasitikrinome kelių būklę ir orų prognozę. Sniego audros bei vėjo gūsiai jau buvo praėję, keliai aktyviai valomi ir pravažiuojami, todėl pavalgę ir susidėję daiktus išvažiavome į auksinio rato (Golden Circle) maršrutą. Auksinis ratas – tai turistų labiausiai lankomas maršrutas Islandijoje. Važiuojant šiuo maršrutu aplankomos tokios vietos – geizeriai, Gulfoss krioklys, nacionalinis parkas, kuriame galima pamatyti, kaip atrodo Europos ir Amerikos tektoninių plokščių sandūra, taip pat galima pasigrožėti, kaip atrodo išsiveržusio ugnikalnio krateris bei užsukti į Secret Lagoon – slaptą geoterminį baseiną.
Važiuojant šiuo maršrutu stojome kas penkiolika minučių. Ispūdingi kraštovaizdžiai neleido išjungti fotoaparatų ir atitraukti akių nuo nuostabios Islandijos gamtos.
Trečia diena – Sólheimasandur lėktuvo nuolaužos
Iveikę auksinį ratą jau buvome patenkinti - pirmają dieną orai buvo prasti, todėl bijojome, jog nieko nepamatysime ir teks visą laiką leisti laiką Reikjavike, tačiau po antrosios dienos tarpusavyje kalbėjome, kad kelionė atsipirko. Trečiosios dienos orų prognozė irgi buvo gera, saulėta, su šiek tiek sniego vakare.
Nusprendėme važiuoti dar vienos turistų pamėgtos vietos link – Sólheimasandur lėktuvo nuolaužų, juodojo smėlio paplūdimyje. 1973 metais amerikiečių lėktuvui pasibaigė degalai ir jis priverstinai turėjo leistis Islandijos paplūdimyje. Per stebuklą, šio įvykio metu visi lėktuvu skridę asmenys išgyveno. Lėktuvo nuolaužų neapsimokėjo išvežti iš nusileidimo vietos ir pamažu tai tapo turistų traukos
objektu.
Važiuojant šiuo maršrutu kraštovaizdis atrodė visai kitaip – aplink iki horizonto driekėsi lygumos, ir tik vėliau priartėjome prie didesnių uolų. Čia radome dar kelis turistų traukos objektus, vienas iš jų – Skógafoss krioklys, žavintis savo galingumu ir dydžiu. Vėliau pasiekėme ir lėktuvą, tačiau iki jo, nuo kelio reikėjo pėdinti beveik 4 km. Nemažai pastangų ir laiko reikalaujanti kelionė, tačiau tikrai verta dėmesio.
Ketvirta diena – Reikjavikas ir Keflaviko apylinkės
Paskutinę kelionės dieną iki vienuoliktos valandos turėjome išsikraustyti iš mūsų nuomuojamo kambario. Todėl papusryčiavę susidėjome visus daiktus į automobilį ir išėjome pasivaikščioti po dar tik bundantį Reikjaviką.
Naktį siautė didelė pūga, bet ryte oras jau buvo geras, todėl buvo labai smagu apžiūrėti saulėtą apsnigtą miestą. Nupirkę lauktuvių bei pavalgę pietus, grįžome prie automobilio ir išvažiavome oro uosto link. Pakeliui planavome aplanktyti Kleifaratn ežerą, tačiau kelias į tą vietą po pūgos dar buvo nenuvalytas ir sunkiai pravažiuojamas.
Pakeitėme planus ir nusprendėme važiuoti palei salos kraštą vedančiu keliu Keflaviko link. Važiuodami pamatėme dar vieną turistų nusėtą vietą, sustojome prie įspūdingų uolų, kurias talžė didžiulės bangos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.