Šį kartą Justinas Zackmanas kviečia pamatyti šmaikščią situacijų komediją apie vieną svarbiausių žmogaus gyvenimo švenčių. Kuriozinių situacijų, linksmų išdaigų kupina juosta privers žiūrovus prisijungti prie filmo herojų ir kartu su jais švęsti vasara alsuojančią dviejų laimingų jaunuolių meilės dieną – vestuves.
Apie ką mes čia…
Vestuvės – ypatingai svarbi ir džiaugsminga šventė kiekvieno jauno žmogaus gyvenime. Šventinės nuotaikos aplanko ir vieną, iš pirmo žvilgsnio paprastą, tačiau savų paslapčių turinčią šeimą. Pasiruošimas vestuvėms ir visos šeimynos susitikimas pavirsta tikra katastrofa dėl praeityje tėvų patirtų nuoskaudų, kurių pasekmės visu galingumu iškyla būtent dabar. Situaciją bando gelbėti patys jaunieji, bet netgi ir jie yra bejėgiai prieš siautulingus senukus.
Kūrinio vidus
Tikimybė, jog šis filmas išsiskirs iš kitų panašios tematikos kūrinių buvo minimali. Nepaisant to, iš režisieriaus ir scenarijaus autoriaus, parašiusio tekstus tokiems filmams kaip „Greičio svajonė“ ir ,,Prieš pakratant kojas“, buvo tikimasi daugiau originalumo. Vis dėlto tokios viltys nepasiteisino, nes gautas rezultatas tiesiog stulbina savo banalumu.
Tokio pobūdžio komedijoms visada yra pritaikomas labai švelnus, tačiau tuo pat metu ir šmaikštus humoras, bet pasižiūrėjus visą filmą tampa aišku, jog šitokio humoro čia paprasčiausiai nebuvo. Visi herojų veiksmai, jų dialogai yra klišiniai iki tokio lygio, kad žiūrovas gali iš anksto numanyti, kaip viskas rutuliosis. Nuobodi drama su komedijos elementais – taip derėtų apibūdinti šios juostos žanrą. Dar liūdniau pasidaro, prisiminus prieš keletą metų pasirodžiusią komediją „Sunokusios pamergės“. Nemažai detalių perimta būtent iš šios hitu tapusios juostos, kurią pripažino net JAV Kino akademija.
Kalbant apie veikėjus, vaizdas dar liūdnesnis. Prieš akis iškyla klišiniai, nejuokingi personažai, kurie nepasižymi jokiu išskirtinumu. Vienų su kitais vykstanti kova ne tik nepriverčia nusišypsoti, tačiau dar ir papiktina, nes tokiu grubiu būdu pasišaipoma iš senyvo amžiaus žmonių. Taip pat svarbu pastebėti, jog šiame filme ir patys vaidmenų atlikėjai nesijaučia esantys savojoje lėkštėje.
Siužetinės linijos pateikimas ir, žinoma, pats veiksmas rodomas ekrane nusibosta net jam neįpusėjus. Blogai suregztas scenarijus, neįtikinama režisūra ir gilesnės minties stoka paverčia šį pasišaipymą iš komedijos žanro tikru farsu žiūrovo akyse. Bežiūrint filmą matosi, jog jį buvo norima sukurti kuo greičiau, tačiau, kaip bebūtų, blogiausia yra tai, jog filmo kūrėjai pabandė lengviausiu būdu pasipelnyti iš naivių žiūrovų.
Besibaigiant šio „šedevro“ peržiūrai, ne tik supranti, jog iššvaistei brangų laiką, tačiau ir viduje pasijunti apiplėštas. Tokiems filmams vieta DVD lentynoje prie B kategorijos juostų, bet tik ne kino teatruose, kur už jų rodymą įmanoma dar ir siurbti žmonių pinigus.
Techninė juostos pusė
Filmas turi keletą šviesesnių akimirkų. Jomis tampa juostos muzikinės kompozicijos, kurios neleidžia žiūrovui, stebinčiam nuobodžiai pateikiamą veiksmą, galutinai užmigti. Visiems žinomi muzikiniai kūriniai praskaidrina nuotaiką, o tokiu būdu kūrėjai bent iš dalies kompensuoja peržiūros metu iššvaistytą laiką.
Operatoriaus darbas atliktas visai neblogai, tačiau, deja, to negalima pasakyti apie vaizdo montažą. Bendras vaizdas klaikus. Garso montažas irgi ne ką geresnis. Kai kuriose filmo scenose silpnai suderintas garsas netgi atbaido. Be to, šioje situacijoje negelbsti ir filmo scenas lydinti muzika.
Labiausiai akis žavi dekoracijos. Prabanga tviskantys namai, puikūs kostiumai ir graži jaunosios suknelė – visa tai galima pamatyti šiame Zackhamo kūrinyje. Kostiumų dizaineriams plojimai už jų vargus, kuriais jie siekė suteikti šiai tuščiai juostai bent kiek subtilumo.
Aktorių kolektyvinis darbas
Sunku patikėti, bet tiek Holivudo legendų vienoje vietoje seniai jau neteko matyti. Nusifilmuodami šiame kūrinyje, vienas kitą pranokstantys aktoriai tik pasišaipė iš savęs ir savo statuso kino pasaulyje.
Legendinis Robertas De Niro, kurį daugelis laiko geriausiu visų laikų aktoriumi, jau ne pirmą kartą pasirodo tokio pobūdžio projektuose. Gaila, jog toks talentas yra švaistomas banalioms komedijoms. Suvaidino jis neblogai. Buvo malonu žiūrėti į šį kino grandą, tačiau iš akių matėsi, jog čia vaidinti jam yra kančia.
Diane Keaton ir Susan Sarandon, palaikiusios kompaniją ponui De Nirui, kadre atrodė irgi ne ką geriau. Žinomos kino veteranės taip pat nesijautė pernelyg laisvos šiame kino projekte ir tai buvo matoma iš jų „plastikinės“ vaidybos. Net ir komikas Robinas Williamsas nesugebėjo pagerinti situacijos.
Tokie jaunieji aktoriai kaip Holivude sunkiai įsitvirtinantis Benas Barnsas, kino studijoms nuostolinga Katherine Heigl bei ekranuose seniai matytas Topheris Grace bandė išspausti kažką rimtesnio, bet tik vienai Amandai Sayfried pavyko nudžiuginti žiūrovą. Nors kaip aktorė ji, manau, prasta, tačiau romantinėms komedijoms ji labai tinkama.
Graudu ir liūdna pasidaro pagalvojus, iki ko turi nusiristi tokio kalibro vaidybos meistrai, jei sutinka rodytis tokio pobūdžio filmuose.
Verdiktas
„Didžiosios vestuvės“ – tai banalus, niekuo neišsiskiriantis, nejuokingas pasakojimas apie vienos šeimos vestuvių šventę. Juosta kupina įvairiausių klišių, neįtikinamos, savyje susikausčiusių pagrindinių aktorių vaidybos bei košmariško montažo. Visi šie dalykai kino teatre sėdintį žiūrovą skatina nuobodžiauti ir nekantriai laukti filmo pabaigos.
Bendras vertinimas: 4/10